Sekite 15min Google
Antrąjį šių metų ketvirtį naudotų automobilių šalyje įregistruota penktadaliu daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Pardavėjai teigia, kad šis ir kiti rinkos augimo požymiai – ne atsitiktinumas ar sutapimas su pensijai privačiuose fonduose kauptų pinigų susigrąžinimu.
„Atsitiktinumu tai pavadinti būtų sunkoka“, – „Vakarų ekspresui“ sakė rinkos žinovė.
Augo penktadaliu
Kad Lietuvos naudotų lengvųjų automobilių pardavimo rinka po balandžio suaktyvėjo, rodo oficiali statistika.
Bendrovės „Autotyrimai“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį šalyje pirmą kartą įregistruoti 52,2 tūkst. naudotų automobilių – tai reiškia, kad tiek nenaujų mašinų buvo įvežta į Lietuvą. Palyginti su 2025-ųjų tuo pačiu metu, šis skaičius augo 21 proc. – pernai nuo balandžio iki birželio tokių registracijų buvo 43,1 tūkstančio.
Šiemet 23 proc. padaugėjo ir naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijų – į šią kategoriją, be kita ko, daugiausiai patenka transporto priemonės, vieno gyventojo parduodamos kitam.
Antrąjį 2026-ųjų ketvirtį tokių operacijų buvo 68,8 tūkst., prieš metus – 56 tūkstančiai. Pastebimiausias šuolis fiksuojamas balandį – pernai užregistruota beveik 18,9 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijų, o šiemet jų skaičius jau viršijo 25,5 tūkstančio.
„Autotyrimai“ šiuos skaičius pateikia išanalizavę „Regitros“ duomenis.
Kitoks pavasaris
Nuo šių metų suteikus galimybę gyventojams trauktis iš privačios pensijos kaupimo sistemos, tuo pasinaudojo apie 700 tūkst. Lietuvos gyventojų, kuriems sutaupyti pinigai išmokami kas ketvirtį.
Sausį-kovą liberalizavus sistemą ją paliko apie 580 tūkst. žmonių, kuriems fondai grąžino apie 3 mlrd. eurų, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis – vidutiniškai po 6,7 tūkst. eurų kiekvienam pasitraukusiajam.
Ir dalį žmonės išleido naudotiems automobiliams įsigyti – tai patvirtina transporto priemonių pardavėjai ir tarpininkai. Jie teigia, kad šie metai neatitinka ilgamečių rinkos tendencijų.
„BRC autocentro“ prekės ženklą valdančios įmonės atstovė Vilma Gavėnaitė sako, kad netrukus po fondų pinigų išmokėjimo pardavimai šovė aukštyn.
„Pavasaris mūsų įmonėje jau daug metų aktyvus pardavimais (...) Šių metų pavasaris išskirtinis tuo, kad jau balandžio mėnesio pardavimai šovė aukštyn – į rinką pateko susigrąžintų pensijų fondų lėšos.
Pirmomis balandžio dienomis pardavimai padvigubėjo ir tai tikrai neįprasta net ir jau pastaruosius keletą metų stabiliai augančioje naudotų automobilių rinkoje“, – „Vakarų ekspresui“ teigė V. Gavėnaitė.
Vieno iš didžiausių šalyje transporto priemonių pardavimo skelbimų portalo autoplius.lt vadovė Dovilė Lukavičiūtė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad iš fondų atsiimtų pinigų leidimą automobiliams liudija ne vienas ženklas, nuo balandžio stebimi pokyčiai, kurių aiškinti sezoniškumu negalima.
„Balandį, pinigams pasiekus gyventojus, privačių skelbimų kiekis augo 50 proc., lyginant su laikotarpiu prieš tai. Gavę išmokas žmonės pirko naujesnius automobilius, o senuosius patys dėjo parduoti.
Tą patį rodo ir prekiautojų elgsena: automobilių rotacija gerokai paspartėjo, verslas fiksavo rekordinius pardavimus ir aktyviai išpardavinėjo sukauptus parkus – automobiliai parduodami greičiau, o ir kiekiai jų stipriai išaugo“, – teigia ji savo komentare.
Pasak D. Lukavičiūtės, tokia Lietuvos gyventojų elgsena negali būti laikoma sutapimu su pensijų fondų pinigų išmokėjimu.
„Kai visi šie signalai – sandorių rekordai, privačių pardavėjų grįžimas į rinką ir paspartėjusi verslo rotacija – sutampa laike būtent su pensijų išmokų pradžia, atsitiktinumu pavadinti būtų sunkoka.
Mūsų vertinimu, II pakopos pinigai turėjo realios įtakos naudotų automobilių rinkai“, – sako D. Lukavičiūtė.
Antra banga
Per antrąjį ketvirtį dar daugiau nei 100 tūkst. žmonių pasitraukus iš privataus pensijų kaupimo, jiems išmokėta apie 670 mln. eurų – LIPFA skaičiavimais, vidutinė išmoka siekė apie 7,6 tūkst. eurų.
Dalis šių pinigų ir vėl teko naudotų automobilių pardavėjams.
„Liepos mėnesį vėl sulaukėme žymiai didesnio pirkėjų skaičiaus ir tai tik patvirtiną faktą, kad nemaža dalis antros pakopos lėšų buvo apgalvotai paskirta vartojimui, kas akivaizdžiai paspartino visos mūsų šalies ekonomikos augimą antrąjį šių metų ketvirtį“, – teigia „BRC autocentro“ atstovė V. Gavėnaitė.
Valstybės įmonės „Regitra“ taip pat patvirtina, kad laikotarpis nuo balandžio pagal automobilių registracijos apimtis yra išskirtinis, tai irgi siejama su gyventojų pinigais, atsiimtais iš pensijų kaupimo fondų.
„Kiekvieną pavasarį stebimas automobilių registracijų padidėjimas šiemet balandį ir liepą tapo išskirtinis ir dėl II pensijų pakopos lėšų.
Gerokai didesni klientų srautai yra pastebimi tiek po pirmojo, tiek po antrojo etapų išmokėjimo. Šių metų II ketvirtį registracijų srautas yra išaugęs beveik 20 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais“, – liepos pabaigoje skelbė „Regitra“.
Automobiliai nebrango
Autoplius.lt vadovė D. Lukavičiūtė sako, kad, vertinant pagal transporto priemonių pardavimo sandorius, šių metų balandis-birželis buvo vienas geriausių pastaruoju metu.
„Per antrąjį ketvirtį Lietuvoje sudaryta 116,9 tūkst. sandorių – 24 proc. daugiau nei pernai ir tai vienas geriausių ketvirčių per pastarąjį dešimtmetį“, – teigiama jos komentare „Vakarų ekspresui“.
Situacija labiausiai keitėsi balandį.
„Pagal sandorius balandis buvo akivaizdus lūžio taškas: naudotų automobilių sandorių augimas siekė 33 procentus: vietiniai sandoriai augo net 38, o importuotų automobilių – 25 procentais, nors metų pradžia buvo net silpnesnė nei 2025 metų“, – nurodė D. Lukavičiūtė.
Taip pat teigiama, jog naudotų automobilių prekybos apyvarta antrąjį ketvirtį pasiekė beveik milijardą eurų – iš viso 950,9 mln. eurų.
Pardavimų suma augo 24,6 proc. – beveik tiek pat, kiek ir sandorių, nes automobilių kaina nedidėjo.
„Augimą lėmė sandorių kiekis, o ne kainos – vidutinė naudoto automobilio kaina liko beveik nepakitusi“, – teigia autoplius.lt vadovė.
Klaipėdiečių automobiliai
Vertinant tik eisme naudojamus lengvuosius automobilius, pirmojo pusmečio pabaigoje Klaipėdoje buvo beveik 71 tūkst. lengvųjų automobilių, rodo su transporto priemonių prekyba susijusių paslaugų interneto svetainės wheelstreet.lt pateikta analizė.
Daugiausiai Klaipėdoje yra „Toyota“ gamintojo automobilių – 8,8 tūkst. arba jie užima 12 proc. viso parko. Toliau rikiuojasi „Volkswagen“ (8,4 tūkst.), BMW (5,9 tūkst.), „Audi“ (5 tūkst.), „Opel“ (4,3 tūkst.), „Škoda“ (4,1 tūkst.), „Volvo“ (4,1 tūkst.), „Ford“ (3,9 tūkst.), „Mercedes-Benz“ (3,8 tūkst.) ir „Nissan“ (2,3 tūkst.) automobiliai.
Vidutinis uostamiestyje registruoto automobilio amžius buvo 13,7 metų – mažesnis nei Lietuvos (15,1 metų).
Klaipėdos rajone pasibaigus birželiui buvo 40,4 tūkst. lengvųjų automobilių, jie šiek tiek senesni nei mieste – amžiaus vidurkis siekia 14,7 metų.
Populiariausių markių dešimtukas buvo šiek tiek kitoks nei mieste: „Volkswagen“ (5,4 tūkst.), BMW (4 tūkst.), „Toyota“ (3,8 tūkst.),„Audi“ (3,5 tūkst.), „Volvo“ (2,6 tūkst.), „Opel“ (2,5 tūkst.), „Ford“ (2,3 tūkst.), „Škoda“ (2,2 tūkst.), „Mercedes-Benz“ (1,9 tūkst.) ir „Nissan“ (1,2 tūkst.).
