Iš vyresniosios kartos atstovų tikriausiai esate girdėję, kaip dar iki nepriklausomybės paskelbimo buvo sunku įsigyti mašiną. Pinigų, kaip jie sakydavo, lyg buvo, tačiau ką už juos pirkti – ne. Todėl vien „žiguliukai“, „Volgos“ ir panaši technika zujo Lietuvos keliuose. Tačiau tokia ar dar blogesnė situacija tęsiasi ir kai kuriose kitose valstybėse.
Yra ir tokių šalių, kuriose analogiški automobiliai dėl milžiniškų mokesčių kainuoja keletą kartų brangiau. Todėl kartais labai sveika praplėsti akiratį ir nebeverkšlenti, kad mašinos Lietuvoje brangios.
Pamirškime šalis, kurios mums visiems puikiai pažįstamos – Norvegijoje arba Danijoje automobilių kainos labai didelės, tačiau tai – turtingos, aukštą pragyvenimo lygį ir tam tikrą infrastruktūrą turinčios šalys. Pažvelkime ten, kur situacijos su automobiliais yra visiškai kitokios, unikalios ir net sunkiai mums suprantamos.
Sent Kitsas ir Nevis
Tikriausiai ne vienas skaitytojas pirmą kartą girdi šį pavadinimą. Tai – nedidelė salų valstybė Karibų jūroje. Šiame, iš pirmo žvilgsnio, rojaus kampelyje, automobilį įsigyti nėra taip paprasta. Štai, pavyzdžiui „Toyota FJ Cruiser“ visureigis čia kainuoja 191,9 tūkst. JAV dolerių. Vietine valiuta, kurios kursas panašus į lito – apie pusę milijono. Tuo tarpu 2012-ųjų „Toyota Prius“ – 171 tūkst. JAV dolerių (apie 440 tūkst. Lt).
Dėl to Sent Kitse ir Nevise sparčiai paplitę seni automobiliai, nors išmaitinti juos nėra taip paprasta – litras degalų kainuoja apie 14 litų.
Brazilija
Nauji automobiliai Brazilijoje nėra tokie brangūs, kaip minėtoje Sent Kitso ir Neviso valstybėje, tačiau vietiniai gyventojai tvirtina, kad mokesčiai mašinoms neretai siekia viso automobilio kainą. Negana to, Brazilijoje žmonės neturi tokio plataus pasirinkimo, kokį turime Lietuvoje, tačiau pastaruoju metu reikalai po truputį taisosi.
Teigiama, kad smarkiai įsisukęs biurokratinis mechanizmas šioje šalyje dirbtinai didina mašinų kainas. Įdomu ir tai, kad Brazilijoje automobiliai į klases skirstomi visiškai kitaip. Lietuvoje naujasis „Toyota Corolla“ yra kompaktiškos klasės sedanas, tuo tarpu šioje didelėje Pietų Amerikos šalyje tai būtų prabangus automobilis.
Kinija
Kinijoje importiniai automobiliai yra gerokai brangesni už kiniškus. Tačiau reikia nepamiršti ir dar vieno svarbaus fakto. Pagal gyventojų skaičių didžiausioje pasaulio valstybėje džiaugtis naujo automobilio važiavimo savybėmis nebus taip paprasta – didmiesčiai yra paralyžiuoti eismo spūsčių, o ore dažniausiai tvyro tirštas smogas. Prie to, savaime suprantama, prisidėjo ir milijonai zujančių automobilių.
Negana to, Kinijoje automobilių vairuotojai turi mokėti už bet kokias paslaugas. Susitaikyti su mintimi, kad prekybos centrų stovėjimo aikštelės yra mokamos – galima, tačiau valdžia apmokestino net ir gyvenamųjų namų kiemuose esančias aikšteles. Tuo tarpu važiuojant tarpmiestiniais greitkeliais už kelius teks sumokėti maždaug tiek, kiek kainuoja traukinio bilietas.
Kosta Rikos Respublika
Nelengva ir Kosta Rikos Respublikos automobilių pirkėjams. Šios šalies kelių priežiūra buvo pamiršta maždaug tris dešimtmečius, todėl per paskutinius trejus metus eismas buvo tiesiogine prasme paralyžiuotas. Karstinės įgriuvos, nuošliaužos bei kitokios panašios problemos – dažnas reiškinys Kosta Rikoje.
Vietiniai automobilių mėgėjai teigia, kad šalyje klesti korupcija ir vairuotojo pažymėjimai išduodami praktiškai bet kam – tiems, kas už tai sumoka kyšį. Todėl keliuose pasitaiko labai daug prastų ir nekultūringų vairuotojų.
Reikia paminėti ir tai, kad turint automobilį kasmet už jį reikia sumokėti mokesčius. Jie siekia apie 2 procentus mašinos vertės. Todėl 100 tūkst. Lt vertės automobilio vairuotojas kasmet turės mokėti po 2 tūkst. Lt – vien už tai, kad šia mašina būtų galima važinėti.
Malaizija
Naujų automobilių kainos Malaizijoje yra maždaug du kartus didesnės už lietuviškas. „Toyota GT86“ arba „Subaru BRZ“ šioje šalyje kainuoja apie 75 tūkst. JAV dolerių (beveik 200 tūkst. Lt.). Negana to, „Honda Accord“ šioje šalyje yra laikomas prabangiu automobiliu, tuo tarpu lengvatos suteikiamos tik vietiniam gamintojui „Proton“, todėl didžioji dalis automobilių mėgėjų apie sportiškas mašinas gali tik pasvajoti.
Kai kurie koncernai specialiai Malaizijos rinkai gamina pigesnius automobilius, tačiau jie nėra tokie saugūs ir bet kuriuo atveju yra akivaizdžiai brangesni už „Proton“ markės modelius.
Kuba
Techniškai šioje, į laisvąją rinką pasukusioje šalyje mašiną įsigyti galima, tačiau norint tai padaryti reikia pereiti kryžiaus kelius. Tai – labai sudėtingas, biurokratinio mechanizmo prispaustas procesas.
Teigiama, kad 8-ojo dešimtmečio „Lada“ automobilis Kuboje gali kainuoti apie 12 tūkst. JAV dolerių. Taip, supratote teisingai – už 40 metų senumo „žiguliuką“ reikėtų sumokėti apie 30 tūkst. Lt. Sklando gandai, kad Kuboje automobilio kainai daug įtakos daro jo patikimumas, perkant net ir atskiras detales reikia laukti ilgose eilėse. Žinoma, sumokėjus dosnų kyšį eilės sutrumpėja.
Net ir norint įsigyti panaudotą automobilį (nuriedėjusį daugiau nei 100 tūkst. km) tam reikia specialaus leidimo. Kubos gyventojas privalo įrodyti, kad jo pajamos yra pakankamos mašinai įsigyti, o tik tuo atveju pirkimui bus uždegta žalia šviesa.
Šiaurės Korėja
Eiliniai mirtingieji šioje totalitarinėje valstybėje apie kitokią transporto priemonę nei dviratis gali tik pasvajoti. Tikriausiai ir dviratį įsigyti pajėgia tik retas. Tačiau beveik nuo viso pasaulio izoliuota valstybė iš tiesų pati gamina (o gal reikėtų sakyti, kopijuoja) automobilius.
Nuotraukoje pavaizduotas automobilis iš tiesų nėra „Mercedes-Benz 190E“. Tai – Šiaurės Korėjos sostinės vardu pavadintas „Pyongyang 4.10“. Šie modeliai surenkami gamykloje, iš kurios anksčiau išriedėdavo rusiškų sunkvežimių GAZ-51 kopijos.
Visgi, apie tokius automobilius realiai galvoti gali tik į biurokratinį aparatą įsisukę vietos politikai. Teigiama, kad anksčiau šioje šalyje buvo labai populiari sovietinė technika – tarp jų ir senieji „Volga“ modeliai. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius į Šiaurės Korėją buvo įvežta lygiai nulis atsarginių šios markės automobilių detalių.
Reikėtų paminėti ir kitą, ne mažesnį įspūdį keliantį faktą – 2007-aisiais tuometiniam (dabar jau mirusiam) lyderiui Kim Jong Ilui vykstant į mauzoliejų kelią pastojo sugedęs japoniškas automobilis. Situacija šalies lyderį taip įsiutino, kad šis įsakė konfiskuoti visus japoniškus automobilius Šiaurės Korėjoje. Žinoma, su išimtimis – nuosavam bei jo bičiulių automobilių parkams tai negaliojo.
Singapūras
Apie automobilių situaciją šioje nedidelėje, bet labai tankiai apgyvendintoje šalyje sklando daugybė istorijų. Tačiau pradėkime nuo paprasto „Toyota Prius“ – naujas toks hibridinis automobilis Singapūre kainuoja daugiau nei 135 tūkst. JAV dolerių (346 tūkst. Lt). Bet tai – tik smulkmena. Mat, sertifikatas, leidžiantis įsigyti ir eksploatuoti automobilį galioja dešimtį metų. Tai – taip pat nepigus reikalas. Jo vertė siekia tiek pat, kiek ir automobilio. Taigi, daug matematikos žinių tikrai neprireiks, norint suskaičiuoti, kiek kainuotų į Singapūro gatves išriedėti nauju „Toyota Prius“.
Bet po dešimties metų, sertifikato galiojimo laikui artėjant prie pabaigos, vairuotojas privalo jį prasitęsti. Taigi, po dešimties metų ir vėl reikia mokėti 100 proc. automobilio kainos. Tikriausiai suprantate, kad antros kartos „Golf“ arba „Audi 80“ pamatyti Singapūre yra tas pats, kas Lietuvoje pamatyti „Bugatti Veyron Grand Sport Vitesse“.
Singapūro valdžia nori kuo labiau atlaisvinti milijoninio miesto gatves. Tačiau net įvedus sunkiai suvokiamų mokesčių sistemą to padaryti nepavyksta – gatvės čia kiaurą parą užkimštos.
Siūlome pažiūrėti šį klipą apie automobilių sceną Singapūre.
Straipsnis ruoštas remiantis Jalopnik.com portalo duomenimis.
