Į retorinį klausimą „Ką daryti“ kelius prižiūrinčios įmonės pateikia retorika nedvelkiantį atsakymą – „Gauti pinigų“. Kelių priežiūrai juos skiria Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) bei miestų savivaldybės. LAKD kuruoja specialią Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP), kuriai kiekvienais metais skiriama atitinkama lėšų dalis. Savivaldybės tuo tarpu pinigus keliams tvarkyti skiria iš savo biudžeto – tai reiškia, kad užtaisius duobes vienoje gatvėje, to miesto krepšinio komanda turėtų mažesnį biudžetą.
Ryškiausias biudžeto taupymo kelių sąskaita pavyzdys – Kaunas. LAKD specialistų nuomone, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, jų taisymas yra savivaldybių savarankiška funkcija. Ne paslaptis, kad kelių būklė pavasariais geresnė tuose miestuose ir rajonuose, kurie priežiūros darbams finansuoti skiria ne tik KPPP, bet ir savo biudžeto lėšų. Laikinoji sostinė pinigų gatvių priežiūrai šiais metais yra numačiusi lygiai tiek pat, kiek mero komandos ekspedicijai į Mėnulį. Apskritą nulį.
Vilniaus savivaldybė keliams lopyti šiemet skyrė 16 mln. Lt, Kauno – 0
Palyginimui, Vilniaus biudžete šiemet atsirado papildoma eilutė pavadinimu „Gatvių priežiūra“ – jai planuojama skirti 16 mln. Lt. Verta paminėti, kad sostinei padeda ir Vyriausybė. Rengiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, miesto gatvių tvarkymui bus skirti papildomi 40 mln. Lt.
Kauno keliai šį pavasarį sulaukė ne tik vairuotojų prakeiksmų, bet ir humoro jausmo nestokojančių žmonių pašaipų. Kauno gatvių danga nuotraukose palyginama su grublėtu Marso ar Mėnulio paviršiumi, o herbe pavaizduotas stovintis tauras nupieštas įkritęs į duobę.
Remontuoti ar lopyti?
Nemaža dalis Lietuvos miestų gatvių yra asfaltuotos prieš 25–30 metų. „Keliai įprastai projektuojami 20 metų laikotarpiui“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros docentas Audrius Vaitkus. Anot jo, naujai nutiestą kelią, kaip ir bet kokio pastato fasadą, po tam tikro laiko reikia atnaujinti – dėvimąjį (viršutinį) sluoksnį pakeisti nauju.
Po dvidešimties metų eksploatacijos dažniausiai būtinas kapitalinis remontas, pakeičiant tiek dėvimąjį, tiek ir apatinį asfalto sluoksnius. Tuo tarpu šalies miestuose nemaža dalis kelių jau 30 metų turi tą pačią dangą. „Lopai problemų neišspręs“, – vienos populiarios partijos rinkimų šūkis 2008-ųjų rinkimuose į Seimą Lietuvos keliuose vykstantį procesą apibūdina tiksliau nei viena dabartinė ministrė savo pareigas.
Keliai Lietuvoje lopomi gerokai dažniau nei kapitaliai remontuojami. Tą galima būtų paaiškinti lėšų trūkumu – iš naujo nutiesti kelią kainuoja keliolika kartų brangiau nei vietomis jį palopyti. Tačiau toks žaizdos dengimo pleistru, užuot stabdžius kraujavimą, efektyvumas yra trumpalaikis.
Yra ir gerų pavyzdžių – kai kurios savivaldybės vienokiais ar kitokiais būdais suranda pinigų ne tik duobėms užtaisyti, bet ir naujam asfaltui pakloti. Kelių direkcija kaip gerus pavyzdžius šalyje išskyrė Vilniaus, Elektrėnų ir Jonavos miestų savivaldybes – jose kelių būklė pavasarį gal ir nebūna geresnė nei prieš metus, bet ir netampa blogesne.
Įspėjamieji ženklai savivaldybes atleidžia nuo atsakomybės
Prie prasčiausių, be jau minėto Kauno, buvo priskirta ir Kazlų Rūda. Dėl tos pačios priežasties – kelių priežiūrai miestelio biudžete papildoma eilutė neatsiranda, arba skaičiai šalia jos būna labai maži.
Paprastas „sprendimo“ būdas
Kai kurios savivaldybės duobes žymi kelio ženklais – tokiu atveju problema iš dalies išspręsta. Bent jau teisiškai. „Kaune, matyt, didžiąją dalį gatvių reikėtų taip paženklinti ir tada tai taptų vairuotojo problema, kad jis į duobę neįvažiuotų“, – sako Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
Teoriškai, netinkamai kelius prižiūrinčios įmonės – pavyzdžiui, laiku nepažyminčios jų įspėjamaisiais ženklais – turėtų būti baudžiamos. Kol kas per 5 metus buvo surašyti 6 tokie protokolai. S.Skvernelis gynė šias įmones – nors formaliai baudos turėtų būti skiriamos dažniau, savivaldybių finansavimas šiai sričiai yra kuklus. „Kas būtų pradėjus skirti tas baudas masiškai?“ – retoriškai klausė generalinis komisaras.
Jo teigimu, formaliai surašyti baudas ne visada teisinga – kelių priežiūroje yra kur kas daugiau kintamųjų, kurių pagrindinis – per mažas finansavimas. Kita vertus, ši trijų žodžių frazė pasitelkiama kaip pagrindinis argumentas praktiškai kiekvienos institucijos klaidoms užkamšyti.
Įspėjamųjų ženklų statymas suteikia teisinį saugumą kelio savininkui – dažniausiai savivaldybei. Vietovėse, paženklintose baltu trikampiu su raudonu apvadu bei viduryje nupaišyta juoda figūra, vairuotojas pats atsako už įspėjamojo ženklo nesilaikymą. Kitaip sakant, jeigu įspėjamajame ženkle nupieštas šokantis briedis, pats vairuotojas kaltas, kad nepasirinko saugaus greičio ir partrenkė kelių šimtų kilogramų svorio gyvūną.
