Apie kitus šių metų kelionės aplink Lietuvą motociklais dalyvių nuotykius skaitykite susijusiuose straipsniuose.
Apie pirmąsias keturias kelionės dienas jau pasakojome, paskutinės trys APL‘o dienos prabėgo su ne ką mažiau įspūdžių. Po laisvos dienos keliautojai iš nakvynės vietos Rusnėje pasuko link Vištyčio ežero. Motociklininkams, riedantiems pasienio zona, teko nelengvas maršrutas: birūs žvyrkeliai, šlapi Panemunės keliukai, klastingi miško keliai. Vienas motociklininkas, kirsdamas upės brastą, neišlaikė savo geležinio žirgo ir panardino vandenyje. Jam pasisekė, kad išvalius oro filtrą ir pakeitus tepalus, motociklas buvo pajėgus vėl važiuoti. Pažintinės kelionės dalyviai nepaprastai smagiai praleido laiką Smalininkų senovinės technikos muziejuje, Panemunės pilyse, susipažino su Vilkijos kelto kapitonu, pasirodo, taip pat motociklininku.
Kurį laiką grasinęs lietumi, oras į kelionės pabaigą tapo karštas ir tvankus, matyt, nusprendė išbandyti enduristų ištvermę. Bekelės mėgėjų jėgų išteklius bandė kalnuoti, išgraužomis išvagoti, balomis ir smėliu išpuošti žvyrkeliai, birus Dzūkijos smėlis, daug gyvenimo matę, pagriuvę ir jau klastingi tilteliai. Visi šią dieną įvardino kaip pačią sunkiausią: maršrutas ilgas, prasideda anksti ryte ir baigiasi jau beveik temstant, nuolatos buvo juntamas šutinantis karštis, kelyje motociklininkus kamavo įtampa, nes buvo neaišku, kas laukia už posūkio, galbūt lietus išgraužęs gilią duobę, o gal ant kelio gilus ir purus smėlis... Gelbsti tik žinojimas, kad grįžus laukia pirtis, daug draugų, šilti pokalbiai ir netgi dainos vakare prie laužo. Tądien ne vienas krito, kėlėsi, remontavo ir vėl važiavo, važiavo...
Tie, kurie norėjo pažinti Lietuvą, tą dieną pamatė daug gražių ir įdomių vietų, pradedant trijų valstybių sienų susikirtimu (Lietuva, Lenkija ir Rusija), baigiant etnografiniu Zervynų kaimu. Prie keliautojų prisijungė motociklu važinėjantis kunigas tėvas Rimantas, kuris aprodė nepaprastai gražų barokinį Liškiavos vienuolyno ansamblį.
Paskutinė diena pasitaikė „pragariškai“ karšta, ypač vilkintiems storus motociklininkų rūbus. APL‘o dalyviai buvo labiau atsipalaidavę, visus žvyrkelius, dumblynus, ir kelio sunkumus priėmė kaip paskutinę galimybę pasidžiaugti bekelės teikiamais malonumais. Šią dieną teko nuo Zervynų sugrįžti iki Medininkų, o iš ten į Vilnių, kur jų laukė apdovanojimai, vaišės ir mylimos moterys. Grįžtančių namo keliautojų veiduose atsispindėjo ne tik džiaugsmas, bet ir liūdesys, kad viskas taip greitai baigiasi. Ne vienas prisipažino, kad galėtų dar ir dar važiuoti bei siūlė sukti antrą ratą aplink Lietuvą.
Deja, ne visi pradėję kelionę aplink Lietuvą ją ir baigė, kai kurių gedimų pataisyti nepavyko ir keli motociklai buvo namo pargabenti mikroautobusu. Tačiau galbūt šių motociklų „raiteliai“ vėl bandys kitais metais ir galbūt antras bandymas bus sėkmingesnis.
Beje, yra keliautojų, kurie APL važiuoja ketvirtus ar penktus metus. Enduristas Redas yra pravažiavęs daugiausiai – šiemet APL jam buvo jau šeštasis (dėl šios kelionės jis specialiai kasmet grįžta atostogų į Lietuvą iš Anglijos). Kiekvienais metais norinčių keliauti žingeidžių bei savo ištvermę bandančių bekelės mėgėjų vis daugiau, kasmet kelionė aplink Lietuvą populiarėja, o ir sutikti žmonės vis draugiškesni... O patirti nuotykiai amžiams sugula atmintyje ir kažkada bus papasakoti vaikams ir anūkams...
