Nepriklausoma JAV vartotojų organizacija „Consumer Reports“ tyrimo metu nustatė, kad elektromobilių savininkai savininkas per visą elektrinės transporto priemonės jų eksploatavimo laikotarpį (5-7 metus) sutaupo vidutiniškai 4,6 tūkst. JAV dolerių vien tik remonto ir techninės priežiūros išlaidų, palyginti su transporto priemonėmis, kurioms reikia degalų.
Kitaip tariant, kuo toliau, tuo labiau ir žaliojo kurso besilaikančioje Europoje, ir anapus Atlanto elektromobilio įsigijimas tampa racionaliu sprendimu. Ir ne tik dėl siekio mažinti anglies dvideginio emisijas ar noro siekti energetinės nepriklausomybės nuo nedraugiškų šalių, bandančių diktuoti naftos kainas.
15min kalbinti specialistai sako, kad, norint suskaičiuoti, ar apsimoka įsigyti elektromobilį, reikia vertinti visas dedamąsias.
Kas sudaro transporto priemonės kainą
Agnė Bagočiutė, Lietuvos energetikos agentūros direktorė, siūlo vertinti visą transporto priemonės gyvavimo ciklą. Pavyzdžiui, naują automobilį/elektromobilį įsigijęs vairuotojas dažniausiai iki pardavimo juo važiuoja apie 7 metus.
Per šį laikotarpį eksploatacijos kaštus sudaro pirkimo kaina, draudimo įmokos, techninis aptarnavimas bei remontai autoservise, išlaidos energijai/degalams.
Ir, galiausiai, labai svarbu, kiek nuvertėja transporto priemonė, kol parduodama kitam savininkui ir patenka į antrinę rinką.
Elektromobilių entuziastas, finansininkas, elektromobilių palyginimo portalo BestEV4me įkūrėjas Tadas Ratkevičius sako, kad elektromobilių kainos mažėja. Ir jau dabar net ir be APVA paramos, skaičiuojant ilguoju laikotarpiu, elektromobilį įsigyti apsimoka finansiškai.
Plačiau apie tai – žiūrėkite ir klausykite specialioje 15min laidoje „Persėsk į elektromobilį“.
Trumpai apžvelkime, kodėl įsigyti elektromobilį daugeliu atvejų apsimoka labiau, nei vidaus degimo varikliu (VDV) varomą transporto priemonę?
Palyginkime pasiūlą ir įsigijimo kainas
Tado Ratkevičiaus nuomone, elektromobilių pasiūla per pastaruosius keletą metų labai išaugo. Gamintojai siūlo pačių įvairiausių kėbulo tipų (nuo mažų hečbekų iki didelių SUV ar pikapų) taikantiems į skirtingus kainų rėžius.
Todėl argumentai, kad nėra iš ko rinktis – jau nebeaktualūs. O kaina?
Palyginkime populiaraus Vakarų Europos gamintojo beveik analogiškus nedidelius krosoverius. 1,5 darbinio tūrio benzininiu varikliu varomas modelis su automatine pavarų dėže kainuoja nuo 32 680 Eur.
Beveik toks pats (tokio paties komplektacijos lygio) jo elektrinis giminaitis su 50 kWh baterija – 37 950 Eur. Arba 41 420 Eur su 60 kWh bei 45 940 su didžiausia 85 kWh baterija. Taigi minimalus kainos skirtumas 5270 Eur.
Maksimalus (jei norite didžiausios baterijos) – 13 260 Eur. Tado Ratkevičiaus skaičiavimais, iš tikrųjų šis pavyzdys puikiai iliustruoja rinkos situaciją – vidutinis skirtumas tarp analogiškų VDV ir EV modelių siekia 10 000 Eur.
Taigi, lygindami net ir brangiausią elektrinį analogą su benzininiu ir minusavę APVA paramą fiziniams asmenims (5000 Eur), gautume, kad maksimalus skirtumas – viso labo 5000 Eur. Arba 0 Eur, jei rinksitės mažesnę bateriją.
Plačiau apie APVA paramą įsigyjant elektromobilį skaitykite čia.
Išlaidos degalams ir elektros energijai
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kiekvieną metų ketvirtį skelbia palyginamąsias kainas – kiek kainuoja nuvažiuoti 100 km elektra, benzinu, dyzelinu, suskystintomis naftos dujomis (LPG). Vertinamos vidutinės degalinių bei elektros tiekėjų kainos viešose elektromobilių įkrovimo stotelėse.
Įvertinus LEA duomenis, jei per metus nuvažiuojame 10 000 km, vairuodami elektromobilį vien energijai sutaupome 380 Eur. Jei 20 000 km – 760 Eur. Padauginkime šiuos skaičius iš 7 (metų): elektromobilis per šį laikotarpį energijai/degalams leidžia sutaupyti nuo 2660 iki 5320 Eur.
Bet čia vertiname viešai prieinamų įkrovimo prieigų kainas. O jei turite saulės elektrinę ir esate ne tik energijos vartotojas, bet ir gamintojas?
Elektromobiliu nuvažiuoti 100 km kainuoja tik 2 Eur.
Tadas Ratkevičius turi saulės elektrinę. Jo skaičiavimais, elektromobiliu nuvažiuoti 100 km kainuoja tik 2 Eur. Taigi beveik 3 kartus pigiau, nei įkraunantiems elektromobilius viešose stotelėse.
T. Ratkevičiaus aritmetika paprasta, jam elektromobilis jau atsipirko per porą metų:
„Vairuoju ne paprastą elektrinį SUV, o galingą, varomą visų ratų pavara. Jo atitikmuo būtų daug degalų vartojantis dinamiškas visureigis. Tad skaičiuoju, kad kiekvienas nuvažiuotas 10 000 kilometrų man sutaupo po tūkstantį eurų.
Daug keliaujame, tad per porą metų pigia elektra jau nuvažiavau 70 000 kilometrų ir jau sutaupiau 7 000 eurų.“
Jau sutaupiau 7 000 eurų...
Tadas Ratkevičius atkreipia dėmesį, kad saulės elektrinė – tai tik pirminė investicija, kuri vėliau duoda vaisių – leidžia važiuoti elektromobiliu labai pigiai:
„Čia beveik būtų tas pats, kai VDV vairuojantis žmogus nusipirktų degalinės abonementą už 2000 Eur ir po to bent 20 metų degalus piltų už dyką.“
Techninis aptarnavimas – dar viena galimybė sutaupyti
Vairuojantys benzinu ar dyzelinu varomus automobilius kasmet alyvos keitimui vidutiniškai išleidžia 50–100 Eur, kitų skysčių ir filtrų keitimui – 50–150 Eur, kitiems remonto darbams nuo 300 iki 1500 Eur.
Turint omeny, kad elektromobilis neturi nei sudėtingos transmisijos, nei vidaus degimo variklio su daugybe besisukančių detalių, įvertinus, kad stabdžių trinkeles elektromobilių savininkai keičia labai labai retai, per metus skirtumas tarp elektromobilio ir VDV automobilio techninio aptarnavimo kaštų gali būti nuo 400 Eur iki 1800 Eur. O koks skirtumas per septynerius eksploatacijos metus? Paskaičiuokite.
Mitai apie baterijas ir įkrovimo stoteles
Net ir įvertinę aukščiau išvardytus aspektus ir pamatę, kad elektromobilis keleto metų perspektyvoje išties yra labai racionalus sprendimas, skeptikai mini du „minusus“: degraduojančias baterijas (o jos sudaro didelę elektromobilio kainos dalį) ir įkrovimo stotelių trūkumą.
Pirmąjį mitą labai nesunku paneigti. Tadas Ratkevičius pastebi, kad elektromobilių gamintojai baterijoms suteikia 7 metų (150 000 km) garantiją. Tai – terminas, per kurį baterija negali degraduoti bent 30 proc. Jei tai įvyksta, ji keičiama arba atstatoma nemokamai.
„Senesni, 2012–2013 m. gaminti elektromobiliai, kurių baterijos neturėjo aušinimo/pašildymo sistemų, iš tiesų buvo linkusios labiau degraduoti. Tačiau per pastaruosius 10 metų technologijos pažengė labai sparčiai. Kiek teko matuoti pastaruoju metu, beveik 200 000 km per trejus metus pravažiavęs elektromobilis turėjo 88 procentus baterijos talpos. Tai – puikus rezultatas.“
Agnė Bagočiutė atkreipia dėmesį į itin sparčią viešojo įkrovimo stotelių plėtrą. Lietuvoje šiuo metu veikia apie 4,6 tūkst. viešų įkrovimo prieigų, kurių bendra galia siekia beveik 330,18 MW. Stotelių duomenis rasite čia.
Iki 2030 m. pabaigos šalyje planuojama įrengti ne mažiau kaip 60 tūkst. įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. bus viešai prieinamos. Šalyje veikiančias viešai prieinamas įkrovimo prieigas galima matyti informacinėje sistemoje.
Tačiau svarbu ir tai, kad 48 iš 60 savivaldybių jau parengė ir patvirtino planuojamų įrengti iki 2030 m. viešai prieinamų įkrovimo prieigų plėtros planus. Tad net ir gyvenantiems ne privačiuose namuose, o daugiabučiuose, daugės galimybių patogiai įkrauti elektromobilių baterijas.
Puiki iliustracija – miesto apšvietimo infrastruktūros panaudojimas elektromobilių įkrovimui. Vien Vilniuje daugiabučių rajonuose šiuo metu veikia 350 tokių taškų. Ir per metus planuojama įrengti dar 151.
„Lietuvos energetikos agentūra teikė kvietimą paramai įrengti įkrovimo stoteles panaudojant apšvietimo stulpus. Į jį atsiliepė dvi savivaldybės – Vilniaus ir Šiaulių“, – apibendrino Agnė Bagočiutė.
Kas dar teikia džiaugsmą vairuojant elektromobilį
Šalia jau aptartų privalumų, elektromobilių patrauklumą dar labiau didina įvairios papildomos mokestinės ir praktinės skatinimo priemonės. Europos valstybės taiko PVM ar pelno mokesčio lengvatas, kurios mažina įsigijimo kaštus, taip pat suteikia nuolaidų ar išimčių parkavimo, kelių ar registracijos mokesčiams. Tokios iniciatyvos ne tik pagerina elektromobilių finansinį patrauklumą, bet ir padidina jų naudojimo patogumą, prisidėdamos prie spartesnio tvaraus transporto plėtros.
Apie Lietuvoje teikiamą paramą fiziniams ir juridiniams asmenims, įsigyjantiems elektromobilius, plačiau skaitykite Susisiekimo ministerijos svetainėje. 2022-2026 m. laikotarpiui numatyta 50 mln. Eur.
Atkreiptinas dėmesys į svarbią naujovę: Lietuvoje nuo 2025 m. liepos 29 d. šalies viešieji juridniai asmenys gali teikti paraiškas dėl kompensacijų už įsigytus grynuosius elektromobilius, skelbia Susisiekimo ministerija.
Lėšos skiriamos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF). Paraiškas gali teikti viešieji juridiniai asmenys (nevykdantys ekonominės veiklos ir nesiekiantys naudos sau). Paraiškas priima Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) iki 2026 m. kovo 30 d. arba kol užteks lėšų.
Tačiau ne tik finansinė parama, nemokamas parkavimas daugelyje miestų, važiavimas A+ juostomis aplenkiant spūstis įsigyjant naujus ir naudotus elektromobilius yra didelė paskata.
Laidos ekspertai atkreipia dėmesį ir į įkrovimo patogumą (niekur nereikia važiuoti, tai galima padaryti namuose), ir į tylą, kuria mėgaujasi elektromobilių savininkai, ir į galimybę naudotis naujausiomis technologijomis. Nes elektromobiliai šiuo metu yra transporto pramonės viršūnėje, todėl juose diegiami patys naujausi technologiniai išradimai.
Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šiame straipsnyje pateikiamas autorių požiūris, ir Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.
