Sekite 15min Google
Lietuvai siekiant sparčiau pereiti prie žiedinės ekonomikos, vien aplinkosauginių mokesčių didinimo nepakaks. LR Vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad veiksmingesnis kelias – sistema, kurioje didesnis taršos apmokestinimas būtų derinamas su finansinėmis paskatomis, PVM lengvatomis, socialiniais saugikliais ir aiškiu surinktų lėšų panaudojimu.
Vienkartinį registracijos mokestį nori papildyti metiniu taršos mokesčiu
Tarp tyrėjų siūlomų svarstyti priemonių – esamo vienkartinio automobilių registracijos mokesčio papildymas metiniu taršos mokesčiu, diferencijuojamu pagal CO₂ emisiją ir degalų rūšį. Taip pat siūloma svarstyti lengvatinį, pavyzdžiui, 9 proc. PVM tarifą tam tikroms remonto paslaugoms bei papildomas mokestines paskatas žiedinės ekonomikos investicijoms.
„Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos nereikėtų pradėti klausimu, kokį dar mokestį galime įvesti. Tikslesnis klausimas – kaip sukurti tokią teisinę ir mokestinę sistemą, kurioje teršti būtų ekonomiškai mažiau patrauklu, o pasirinkti tvaresnę alternatyvą – paprasčiau ir pigiau“, – teigia tyrimo autoriai, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. dr. L. Gasparėnienė, vyr. mokslo darbuotoja R. Remeikienė ir kt.
Gyventojai baiminasi didesnės finansinės naštos
2026 m. rengiant žiedinės ekonomikos apmokestinimo ir teisinės bazės modelį Lietuvai buvo analizuojamas Lietuvos ir ES teisinis reguliavimas, kitų ES valstybių praktika ir statistiniai duomenys, atliktas 14 ekspertų vertinimas bei 373 Lietuvos gyventojų apklausa.
Tyrimas parodė, kad ekspertai ir visuomenė iš esmės sutaria dėl žiedinės ekonomikos tikslų, tačiau skirtingai vertina priemones jiems pasiekti.
Net 78,3 proc. apklaustųjų mano, kad nauji aplinkosauginiai mokesčiai labiausiai paveiktų mažesnes pajamas gaunančius gyventojus, o 36,2 proc. didesnius automobilių taršos mokesčius įvardijo kaip finansiškai apsunkinančius.
Tuo pat metu beveik pusė – 48,3 proc. – gyventojų patogesnę rūšiavimo infrastruktūrą įvardijo kaip vieną labiausiai atliekų mažinimą skatinančių priemonių, o 41,3 proc. pasirinko finansines paskatas rūšiuojantiems.
Tyrėjų vertinimu, tai rodo svarbų principą: prieš didinant aplinkai nepalankaus pasirinkimo kainą, gyventojams turi būti sudaryta reali galimybė pasirinkti aplinkai palankesnę alternatyvą.
Surinkti mokesčiai turėtų kurti alternatyvas
Tyrimas atskleidė ir gana žemą visuomenės pasitikėjimą aplinkosauginių mokesčių administravimu. Surinktų lėšų naudojimo skaidrumą gyventojai įvertino vos 2,75 balo iš 5, o institucijų gebėjimą efektyviai įgyvendinti žiedinės ekonomikos politiką – 2,97 balo.
Todėl, svarstant galimą metinį automobilių taršos mokestį, tyrime siūloma dalį surinktų pajamų tikslingai skirti viešajam transportui, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrai, elektromobilių įkrovimo tinklui bei kitoms mažataršio judumo priemonėms.
„Gyventojas turėtų matyti ne tik naują mokestinę prievolę, bet ir jos sukuriamą alternatyvą“, – pabrėžia tyrimo autoriai.
Daugiau palaikymo – paskatoms, o ne vien mokesčiams
Vienas ryškiausių tyrimo rezultatų – didesnis sutarimas dėl skatinamųjų priemonių. Ekspertai mokesčių lengvatas žiedinės ekonomikos investicijoms įvertino 4,36 balo iš 5, subsidijas žaliųjų technologijų diegimui – 4,21 balo, o lengvatinį PVM remonto ir pakartotinio naudojimo veikloms – 4,14 balo.
Tyrime siūloma svarstyti lengvatinį, pavyzdžiui, 9 proc. PVM tarifą toms remonto paslaugoms, kurioms sumažintą tarifą leidžia ES teisė. Tai galėtų apimti drabužių ir buitinės tekstilės taisymą, avalynės ir odos gaminių, dviračių, įskaitant elektrinius, bei buitinių prietaisų remontą.
Todėl Lietuvai siūlomas integruotas modelis: aplinkai žalingesni pasirinkimai būtų apmokestinami labiau, tačiau kartu būtų kuriamos finansiškai patrauklios ir lengvai prieinamos alternatyvos – nuo rūšiavimo ir perdirbimo iki remonto, pakartotinio naudojimo bei mažataršio transporto.
Apie tyrimą
Straipsnis parengtas remiantis 2026 m. projekto „Žiedinės ekonomikos apmokestinimo ir teisinės bazės kūrimas Lietuvoje“ tyrimo rezultatais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengta ataskaita. Projektas (sutarties Nr. S-REP-25-1) finansuojamas LMT pagal Reikminių tyrimų projektų priemonės programą.
