Skeptiškesni vairuotojai rėžia be užuolankų – jeigu ilgoje kelionėje įkrauti elektromobilį trunka gerokai ilgiau, nei užpilti degalų, tai nepriimtina. Tačiau elektrinio transporto technologijoms tobulėjant ir infrastruktūrai sparčiai plečiantis, specialistai kelia kitą klausimą – ar greitasis įkrovimas gali pagaliau įtikinti skeptikus atsisakyti tradicinių automobilių su vidaus degimo varikliais?
Ką sako skaičiai
Tarkime, jūs išsiruošėte į ilgą kelionę elektromobiliu. Nuvažiavus 200 ar 300 kilometrų jau kyla noras kur nors trumpam stabtelėti ir nusipirkti kavos, vandens, gal kokį užkandį, užsukti į tualetą ar šiaip pramankštinti kojas.
Tuo metu elektromobilį prijungiate prie sparčiojo įkrovimo stotelės. Viso sustojimo trukmė – apie 15–20 minučių. Kiek energijos per tą laiką gali įsikrauti jūsų elektrinė mašina? Ekspertų atliekamų tyrimų rezultatai skeptikus gali nustebinti.
Vokietijos automobilininkų asociacija (ADAC) reguliariai atlieka greitojo įkrovimo testus ir lygina, kurie elektromobiliai įsikrauna greičiausiai, taip pat – kurie modeliai realiomis sąlygomis gali nuvažiuoti toliausiai. Pastarųjų metų bandymuose dominuoja ne vien tik brangiausias technologijas turintys ištaigingi modeliai – yra ir efektyviai įsikraunančių vidutinės klasės elektromobilių. Naujausios technologijos leidžia drastiškai sutrumpinti greitojo įkrovimo laiką, o kai kuriems modeliams jau pakanka vos keliolikos minučių, kad būtų galima ilgai tęsti kelionę.
Per naujausius ADAC bandymus specialistai prijungdavo ilgu be sustojimo nuvažiuojamu atstumu pasižyminčius elektromobilius krautis prie sparčiojo įkrovimo stotelių 20-iai minučių ir apskaičiuodavo, kiek papildomų kilometrų kiekvienas modelis galės nuvažiuoti po tokios įkrovimo sesijos.
Nugalėtoju tapo prabangus „Porsche Taycan Performance Plus“ su 97 kWh talpos baterija, o antrą ir trečią vietas užėmė perpus pigesni „Hyundai“ bendrovės elektromobiliai „Ioniq 6“ bei „Ioniq 5“ su atitinkamai 77 ir 77,4 kWh akumuliatoriais.
Vokiškasis modelis per 20 minučių įsikrovė energijos papildomiems 468 kilometrams nukeliauti, o korėjietiški „Ioniq 6“ ir „Ioniq 5“ po įkrovimo sesijos galėjo įveikti atitinkamai papildomus 429 ir 363 kilometrus. Šių modelių naudojama 800 voltų elektros sistemos architektūra leidžia maždaug per 18 minučių papildyti baterijas nuo 10 iki 80 proc. jų talpos, tad tokie įkrovimo rodikliai jau prilygsta laikui, kurį vairuotojai įprastai skiria trumpam sustojimui degalinėje. Nevienodą atstumą įkrauti giminingi modeliai gali įveikti dėl skirtingo našumo.
Bandymo metu lyderiams įkandin sekė tokie elektromobiliai, kaip „Nio ET5 Touring“ (326 km), „Polestar 2 Long Range Single Motor“ (320 km), „Lucid Air Grand Touring“ (309 km), „Mercedes EQS 450+“ (304 km) ir kiti.
ADAC taip pat įvertino, kiek pajėgiausi elektromobiliai galėtų nuriedėti su 90 proc. baterijos energijos likučiu, padarę 20 minučių įkrovimo pertrauką ir vėl važiavę, kol liks 10 proc. akumuliatoriaus lygio. Lyderis „Porsche Taycan“ tokiu režimu įveikė 981 kilometrą, o „Hyundai Ioniq 6“ – 931 km. Arba beveik tiek, kiek skiria Vilnių ir Berlyną.
Ištobulintos technologijos
Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas pripažįsta, kad greitojo įkrovimo galimybė yra vienas iš pagrindinių elektromobilių sėkmės rinkoje kriterijų. Kad būtų lengviau paaiškinti, jis papasakoja asmeninę istoriją.
„Pastaruoju metu testuodamas elektromobilius specialiai niekaip papildomai nesiruošiu kelionėms, nes automobilis visgi turėtų palengvinti mūsų gyvenimą. Taigi grįžtu namo iš Kačerginės Nemuno žiedo, baterijos likutis dar tikrai užtektinas, bet žinau, kad ankstų rytą teks vėl nemažai važinėti. Stabtelėjau degalinėje kavos ir bandelės, o ten – greitojo įkrovimo stotelė. Prijungiau laidą, nuėjau pasidaryti kavos, išsirinkau, ką valgysiu, parpėdinau atgal – elektros buvo įkrauta papildomam šimtui kilometrų. Papildomai sugaišau tiek laiko, kiek trunka prijungti ir atjungti laidą. Taigi, greitas krovimas yra esminė dedamoji vertinant elektromobilius“, – konstatuoja pašnekovas.
Tiesa, ADAC ekspertai atkreipė dėmesį, kad informacija apie maksimalią pasirinkto modelio įkrovimo galią turėtų būti vertinama ganėtinai kritiškai. Taip yra todėl, kad didžiausios vertės geriausiu atveju yra įkrovimo proceso pradžioje, kai baterijos įkrovos lygis yra žemas, ir mažėja, kai įkrovos lygis didėja. Šie parametrai gali skirtis, priklausomai nuo keleto veiksnių: pavyzdžiui, gamintojo įdiegtos baterijos temperatūros valdymo programos ar kitų gamyklinių parinkčių.
Štai minėtų „Hyundai Ioniq 6“ ir „Ioniq 5“ savybė – itin efektyvus energijos valdymas ir terminio valdymo technologijos, kurios užtikrina baterijos optimalią temperatūrą net ir itin greito įkrovimo metu. Būtent tai leidžia šioms transporto priemonėms įsikraunant didele sparta nuosekliai išlaikyti gana stabilų įkrovimo tempą. Jo aukštą lygį ir vėliau efektyvų turimos energijos išnaudojimą geriausiai iliustruoja ADAC naudotas matavimo vienetas – papildomi kilometrai per pasirinktą laiką.
Katalizatorius – infrastruktūros plėtra
Tad greitai įkrauti elektromobilį leidžiančios technologijos jau yra, o modernių automobilių galimybės tokiose nedidelėse šalyse, kaip Lietuva, Latvija ar Estija, iš esmės jau leidžia be rūpesčių susiplanuoti ilgas išvykas. Tačiau sklandžioms kelionėms būtinas ir tinkamas infrastruktūros kiekis.
Laimei, šis klausimas taip pat spėriai sprendžiamas. Štai 2025 m. gegužę, Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje buvo įregistruota 50 įkrovimo prieigų operatorių ir veikė 2 975 viešai prieinamos įkrovimo prieigos, bendra jų galia siekė 132,8 MW.
Automobilių žurnalistas Aivaras Grigelevičius sako, kad dar prieš trejus metus jam kelionė elektromobiliu iš Kauno į Rokiškį atrodė tarsi strateginis žygis: reikėjo iš anksto žinoti, kur stovi sparčiojo įkrovimo stotelė, planuoti važiavimo greitį, galvoti apie atsarginį maršrutą. Šiandien tokie rūpesčiai – jau praeitis.
„Įkrovimo stotelių infrastruktūra Lenkijoje, Latvijoje, o ypač Lietuvoje, keičiasi sunkiai suvokiamu greičiu. Kur vakar buvo plynas laukas, šiandien stovi galinga stotelė ar net įkrovimo stotelių parkas“, – sako žurnalistas.
Jis pripažįsta šios plėtros naudą patyręs savo kailiu.
„Neseniai įveikiau 700 kilometrų maršrutą iš Čenstakavo, Lenkijoje, į Vilnių, važiuodamas elektromobiliu, kuris, tiesą sakant, nepasižymėjo nei išskirtine baterijos talpa, nei įspūdinga įkrovimo galia. Vis dėlto kelionė nepasirodė sunki ar varginanti. Palyginti su įprastu benzininiu automobiliu, kelyje praleidau vos valanda ilgiau.
Vien dėl to, kad du kartus (20 ir 30 min.) teko stoti įkrauti bateriją greitojo įkrovimo stotelėse. Jeigu šiai kelionei būčiau pasirinkęs elektromobilį, turintį didesnės talpos bateriją ir palaikantį didesnę įkrovimo galią, laiko skirtumas išvis būtų buvęs simbolinis“, – konstatuoja pašnekovas.
