Daugelis viešbučių valdytojų, nekilnojamojo turto vystytojų ir net investicinių fondų atstovų į elektromobilių įkrovimo stoteles vis dar žiūri kaip į nedidelį, galbūt malonų priedą prie bendro viešnagės paslaugų paketo. Neretai į tai žvelgiama kaip į neatsiperkančias kapitalo išlaidas, kurių įrengimas tik sukuria papildomų rūpesčių. Tačiau skaičiai ir rinkos realybė rodo visiškai ką kita.
Pats nuolat keliaudamas po Lietuvą, Latviją bei Estiją ir bandydamas naujausius automobilius, akivaizdžiai matau, kaip kinta mano paties ir kitų keliautojų įpročiai. Šiandien moderni įkrovimo infrastruktūra nebėra tik mandagus viešbučio gestas. Ji tapo tiesioginiu pajamų varikliu, iš esmės keičiančiu komercinio turto vertinimo ir viešbučių konkurencingumo taisykles.
Nematomas, bet galingas pajamų variklis
Sektorinės analizės ir mano asmeniniai pokalbiai su investuotojais patvirtina, kad išmaniosios įkrovimo prieigos tiesiogiai koreliuoja su vienu svarbiausių viešbučių verslo rodiklių – pajamomis, tenkančiomis vienam turimam kambariui (profesionalų dar vadinamu RevPAR rodikliu). Elektromobilių vairuotojai, planuodami savo keliones, jau dabar aktyviai renkasi tik tas vietas, kurios gali pasiūlyti patikimą ir greitą naktinį įkrovimą.
Jeigu viešbutis šios paslaugos neturi, jis automatiškai ir negailestingai išbraukiamas iš potencialių klientų sąrašo. Skaičiuojama, kad pasaulinė viešbučių elektromobilių įkrovimo stotelių rinka auga milžinišku greičiu – prognozuojamas sudėtinis metinis augimo tempas viršija 20 procentų. Analitikai numato, kad nuo maždaug 1,1–1,5 milijardo dolerių 2024 metais ši specifinė rinka iki 2033 metų gali išaugti iki 9–13 milijardų dolerių sumos.
Be to, apgyvendinimo įstaigų atstovai atvirai teigia, kad svečiai tiesiogiai teiraujasi apie elektromobilių įkrovimo galimybes, o negavę teigiamo atsakymo rezervaciją dažnai tiesiog atšaukia.
Fizika ir kelionių logika čia labai paprasta. Vairuotojams aktualūs du pagrindiniai formatai. Pirmasis – tai lėtesnis, bet infrastruktūros atžvilgiu paprastesnis antrojo lygio (dar vadinamas „Level 2“) kintamosios srovės įkrovimas naktį. Jis leidžia svečiui ramiai miegoti, ilsėtis ar leisti laiką viešbučio restorane, kol automobilio baterija per naktį saugiai ir visiškai įsikrauna.
Antrasis – tai ypač greitasis, trečiojo lygio (arba „Level 3“) nuolatinės srovės įkrovimas. Jis tampa nepakeičiamas tuomet, kai klientas atvyksta tik verslo pietų, trumpam SPA seansui ar kelių valandų susitikimui ir nori per tą laiką kuo greičiau papildyti energijos atsargas savo tolesnei kelionei.
Neturėdami nė vieno iš šių funkcionalių sprendimų, viešbučiai ir kurortai praranda pajamas ne tik už pačią nakvynę ar nuomą, bet ir už visas įmanomas papildomas paslaugas, kurias svečias būtų įsigijęs savo vizito metu.
Aukštesnių pajamų segmentas ir prekių ženklų evoliucija
Svarbu suprasti ir tai, kas yra šie naujosios kartos keliautojai. Elektromobilių vairuotojų demografija – tai ypač patrauklus ir pelningas segmentas prabangiems bei aukštesnės klasės viešbučiams. Analizės rodo, kad šie vartotojai dažniausiai pasižymi aukštu išsilavinimu, o jų namų ūkių pajamos neretai net dvigubai viršija bendrą šalies vidurkį. Tai – privatūs asmenys bei verslo atstovai, kurie nėra linkę daryti kompromisų dėl patogumo, ypač kai kalbama apie kelionių sklandumą įveikiant ilgus atstumus esant permainingiems Baltijos šalių orams.
Šiandieniai pasiturintys keliautojai į kurortus ar verslo centrus atvyksta pačiais pažangiausiais ir inovatyviausiais modeliais. Pavyzdžiui, rinkoje matome tokius išsiskiriančius automobilius kaip „Porsche Taycan“ ar itin erdvų septynvietį „Kia EV9“, kurių savininkų lūkesčiai dėl nakvynės vietos infrastruktūros yra labai konkretūs ir griežti.
Tokiems aukščiausios klasės elektromobiliams, pasižymintiems didelės talpos baterijomis bei ilgų kelionių komfortu, reikalinga patikima, aukštos kokybės įkrovimo įranga, leidžianti be jokių netikėtumų ar trikdžių tęsti suplanuotą maršrutą kitą rytą. Būtent šių išskirtinių ir reiklių svečių poreikiai šiandien iš esmės formuoja naujus mūsų regiono svetingumo standartus.
Suteikdami galimybę patogiai įsikrauti bateriją, viešbučiai laimi iš karto kelis kartus. Pirmiausia jie ne tik pritraukia šiuos klientus ir gali nesunkiai įskaičiuoti įkrovimo stotelės eksploatacijos išlaidas į vadinamojo „premium“ kambario tarifą, bet ir sukuria ilgalaikius, nuspėjamus papildomus pajamų šaltinius. Laikas, kurį svečias ramiai praleidžia viešbučio teritorijoje žinodamas, kad jo automobilis saugiai kraunasi, labai natūraliai virsta papildomomis išlaidomis – antrinėmis pajamomis restoranams, kavinėms, grožio bei sveikatingumo centrams ar konferencijų erdvėms. Tinkamai suplanuota bei įdiegta infrastruktūra ir išmaniosios atsiskaitymo sistemos leidžia šį procesą paversti visiškai automatizuotu ir didelę pelno maržą savininkams generuojančiu mechanizmu.
Turto vertės šuolis ir tvarios investicijos
Dar vienas esminis aspektas, kurio jokiu būdu nevalia ignoruoti komercinio turto plėtotojams, yra tiesioginis įkrovimo stotelių poveikis paties pastato vertei ir jo patrauklumui finansų įstaigų akyse. Viešbučiai, biurų kompleksai ir kiti komerciniai pastatai, turintys išplėtotą ir į tinklą sujungtą įkrovimo infrastruktūrą, reikšmingai pagerina savo aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos reitingus (versle geriau žinomus kaip ESG).
Aukštesnis tvarios veiklos reitingas šiais laikais tikrai nebėra tik dar vienas gražus sertifikatas, kabantis rėmelyje virš registratūros stalo ar atspausdintas įmonės metinėje ataskaitoje. Jis realiai padeda įmonėms gauti palankesnes žaliojo finansavimo sąlygas iš bankų ir gerina paskolos ir vertės santykį, kurį finansų institucijos vadina LTV rodikliu. Rinkos duomenys aiškiai rodo, kad tokios tikslingos ir pasvertos investicijos į ekologiją bei tvarumą gali padidinti bendrą komercinio nekilnojamojo turto vertę net nuo 10 iki 20 procentų. Tai yra didžiuliai ir labai apčiuopiami pinigai, ypač kai viską vertiname stambių komercinių objektų ar ištisų viešbučių tinklų mastu.
Įdomu ir tai, kad moderni automobilių pramonė šią tvarumo tendenciją pajuto ir pradėjo aktyviai integruoti kur kas anksčiau, harmoningai derindama ją su prabangos, technologijų ir modernumo segmentais. Pavyzdžiui, aukštos kokybės elektromobilių inžinieriai bei kūrėjai deda didžiules pastangas pereidami prie žiedinės ekonomikos, paremtos medžiagų perdirbimu, modelių.
Tai puikiai matoma ir jaučiama, kai vertiname tokius naujais rinkos standartais tampančius gamintojus, pavyzdžiui, „Kia“, kurios EV3 bei EV4 elektromobilių modeliuose gausiai naudojamos iš perdirbto plastiko atliekų, natūralių augalinių skaidulų ir kitų ekologiškų žaliavų pagamintos apdailos medžiagos. Tai padeda ne tik reikšmingai sumažinti gamybos grandinėje išmetamą anglies dvideginio kiekį, bet ir sukuria išskirtinę, akį džiuginančią estetiką, kurios ir reikalauja šiuolaikinis prabangos prekių vartotojas.
Be to, atvykę su ypač galingais, technologiškai pažangiais ir greitais modeliais, tokiais kaip „Porsche Taycan“ ar „Kia EV6 GT“, vairuotojai pagrįstai tikisi rasti aukščiausius galios ir programinio patikimumo standartus atitinkančią viešbučio infrastruktūrą. Tokia pažangių automobilių gamintojų diktuojama bendra tvarumo ir inovacijų filosofija šiandien tiesiog idealiai dera su aukščiausios klasės tarptautinių ir vietinių viešbučių tinklų tvarumo principais bei griežtomis vidaus tvarkos taisyklėmis. Ši ekologinė ekosistema galiausiai sukuria labai aiškią ir apčiuopiamą pridėtinę vertę tiek paties nekilnojamojo turto vystytojų finansiniuose balansuose, tiek ir privataus kapitalo klientų asmeninėse bei verslo kelionių patirtyse visame Baltijos regione.
Ilgalaikė perspektyva ir patarimai
Ilgą laiką bendraudamas su transporto ir technologijų inovacijų srities atstovais, matau vieną aiškią taisyklę – tie verslai, kurie geba greitai adaptuotis prie vartotojų įpročių, visada laimi. Nors iš pirmo žvilgsnio elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas gali pasirodyti kaip didelė pradinė investicija, reikalaujanti papildomo projektavimo ir elektros tinklų galios derinimo, ilguoju laikotarpiu tai tampa neatsiejama bet kokio sėkmingo, į ateitį orientuoto verslo strategijos dalimi. Atvykstančio svečio lūkestis rasti tinkamą vietą savo elektromobiliui šiandien jau prilygsta lūkesčiui kambaryje rasti greitą ir nemokamą belaidį internetą. Jei jo nėra – kito apsilankymo greičiausiai taip pat nebus.
Mano patarimas komercinio nekilnojamojo turto valdytojams, svetingumo sektoriaus vadovams bei vystytojams būtų itin paprastas: nebelaukite, kol išmanūs elektromobilių įkrovikliai taps privalomu reikalavimu pagal būsimus įstatymus ar Europos Sąjungos direktyvas. Pradėkite žiūrėti į tai ne kaip į prievolę, o kaip į tiesioginę investiciją į savo išrankiausių klientų lojalumą, papildomo paslaugų pardavimo skatinimą bei savo valdomo turto ilgalaikės vertės kėlimą. Tie verslininkai, kurie šį lūžį supras ir tinkamą infrastruktūrą įdiegs jau dabar, per artimiausią dešimtmetį susirinks didžiausius rinkos dividendus.
