Įkvėpimas – iš tuaregų
Nors K. Mieliauskas geriau žinomas dėl savo ekstremalių kelionių motociklu šaltyje, karštos kryptys jam taip pat nesvetimos – prieš kelerius metus jis įveikė 14 tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos iki piečiausio Indijos taško, o kelias vedė per tokias visomis prasmėmis karštas šalis kaip Iranas, Irakas ir Pakistanas. „Maroke taip pat esu ne pirmą kartą – motociklu čia važiavau prieš dešimt metų. Grįžau norėdamas pasinerti į kontrastus, kuriuos siūlo ši šalis – medinų ir turgų chaosą bei dykumos tylą ir ramybę“, – sako keliautojas.
Kelionę jis pavadino „Tuaregų keliais“ ir pasakoja, kad tuaregų tauta paplitusiai visame Sacharos regione, įskaitant ir Maroką. Jie garsėja savo klajoklišku gyvenimo būdu ir išsiskiria unikaliu mėlynu drabužiu, saugančiu nuo saulės ir smėlio. Tuaregai nuo seno užsiėmė prekyba – jie buvo Sacharos karavanų keliais keliaujantys pirkliai, gabendavę druską, auksą, prieskonius ir kitokias prekes.
„Žinoma, motociklas dažniau vadinamas žirgu, o ne kupranugariu, – šypsosi K. Mieliauskas, – visgi manau, kad galima rasti daug paralelių. Tuaregai keliauja per dykumą, o aš savo kelionėje siekiu važiuoti kiek įmanoma daugiau nepagrindiniais ir neasfaltuotais keliais. Esu tikras, kad tokiu būdu kelionėje patiriama daugiau. Iš miestų šurmulio jie pasinerdavo į dykumos ramybę – to irgi siekiu. Tad vienas iš manęs laukiančių iššūkių – prasibrauti pro triukšmą, į kurį pats sąmoningai žengiu tiek išorėje, tiek viduje.“
Iš Europos į Afriką
Motociklininkas pasakoja, kad kelionė prasidėjo Tanžere, tačiau prieš tai jo motociklas buvo atgabentas į Malagą, o iš Malagos iki piečiausio Europos taško Tarifos, iš kurios kitame krante matyti Afrikos žemynas. Šiuos du miestus skirtinguose žemynuose skiria apie keturiasdešimt kilometrų ir šiek tiek mažiau nei valanda greituoju keltu.
„Tanžeras yra istorinis uostas ir vartai į Afriką. Šis miestas nuo senų laikų traukė keliautojus, piratus, pirklius, diplomatus ir menininkus savo baltai mėlyna medina (senamiesčiu), kosmopolitiška atmosfera ir kultūrų įvairove. Todėl ir mano kelionė prasidėjo būtent šioje simbolinėje vietoje“, – pasakoja K. Mieliauskas.
Keliautojas pastebi, kad jei išvažiavus iš Tanžero aplink dar netrūko žalumos, artėjant prie kito kelionės taško – Marakešo, vaizdas labai pasikeitė: „Žaluma išnyko, prasidėjo pusdykumės. Be to, keliauti šiuo metų laiku jau yra ekstremalu – prie Marakešo oro temperatūra laikėsi ties 39-40 laipsnių karščio. Pavėsio niekur nėra, visą laiką teko važiuoti po spiginančiais tiesioginiais saulės spinduliais.“
Marakešo chaosas
Chaoso Marakeše niekada netrūksta, o lengviausia jo rasti medinoje. Joje siaurų, painių gatvelių labirintas veda pro tradicinius riadus, mečetes, senas medresas ir spalvingą turgų – souk, kuris yra vienas didžiausių ir įspūdingiausių Šiaurės Afrikoje. Čia prekiaujama viskuo: nuo prieskonių, arbatų, kilimų, odos gaminių, žibintų, rankų darbo papuošalų iki tradicinių vaistų ar kvepalų. Viską vainikuoja Jemaa el-Fna aikštė – tarsi gyvas spektaklis po atviru dangumi su gyva muzika, gyvačių kerėtojais ir gatvės maistu.
„Marakešo medina ir turgus yra labai intensyvūs ir triukšmingai, todėl ilgai neužsibūnu. Tiesą sakant, atėjau ne apžiūrėti prekių ar siūlomų atrakcijų, o pasinerti ir pajusti tą tirštą chaosą. Tai yra puiki proga leisti sau pasiklysti galvelėse ir kiemuose, ir paklaidžioti, kol visai netyčia tos pačios gatvelės išves už senojo miesto sienos, kur jau šiek tiek ramiau“, – įspūdžiais dalinasi K. Mieliauskas.
Keliautojas pabrėžia, kad nuo pirmųjų minčių apie šią kelionę žinojęs, kad jos metu tiesiog privalės užsukti bent į vieną didelį ir chaotišką turgų: „Man tai yra simbolis – savotiškas triukšmo kupino gyvenimo atspindys. O taip pat glaudžiai siejasi ir su tuarego kasdienio gyvenimo patirtimi – klajoklis atvyksta į triukšmingą turgų, perka, parduoda, o tada grįžta atgal į kelią ir panyra į absoliučią tylą. Dažnai keliones motociklu lyginu su aktyvia meditacija – juk ilgas valandas keliauju vienas tyloje. Vienas iš kelionės tikslų ir yra – kad vidinis triukšmas bevažiuojant sudūlėtų ir pavirstų kuo mažesne smėlio dulkele, kurią nuvešiu į dykumą.“
-
„Arctic Ride“: iki Nordkapo motociklu važiuojantis K.Mieliauskas susidūrė su rimtais iššūkiais
-
„Arctic Ride“: įveikęs pūgą K.Mieliauskas motociklu pasiekė Nordkapą, bet čia jo kelionė į šiaurę nesibaigia
-
„Arctic Ride“: K.Mieliauskas apsilankė saloje, kurioje draudžiama mirti, stebėjo poliarinės nakties pabaigą
Įspūdingiausia kalnų perėja
Vos palikęs triukšmingą Marakešą, K. Mieliauskas pasuko Atlaso kalnų link. Keliautojas pasakoja, kad norint pasiekti dykumą, reikia įveikti įspūdingą kalnų grandinę, besidriekiančią per Maroką, Alžyrą ir Tunisą.
„Peizažas vėl pasikeičia, aplink mane atsiveria erdvės ir aukščiai, nėra augalijos, todėl kalnai panašūs į mėnulį. Važiavimui per kalnus renkuosi neasfaltuotus kelius. Tam, kad atsidurčiau kitoje kalnų grandinės pusėje, turiu įveikti ir Tizi n'Tichka kalnų perėją, kurios aukščiausias taškas siekia 2260 m. Galiu tik patvirtinti, kad tai – tai viena garsiausių ir įspūdingiausių kalnų perėjų Maroke. Čia atsiveria įspūdingi vaizdai į kalnus, slėnius ir tradicinius berberų kaimelius, įsikūrusius kalnų šlaituose“, – įspūdžiais iš kalnų perėjos dalijasi K. Mieliauskas.
Keliautojas priduria, kad šioje kelionėje jis važiuoja CFMOTO 450MT motociklu, t. y. mažesniu ir lengvesniu nei tas, su kuriuo važiuoja įprastai. Šis motociklas skirtas mėgstantiems važiuoti ne tik pagrindiniais, bet ir šalutiniais keliais ar net bekele, todėl Marokas bus puiki proga įvertinti jo galimybes.
