Sekite 15min Google
Kaip tai atsispindi ruošiantis netikėtoms automobilio remonto išlaidoms, parodė „Edrauda.lt“ užsakymu atlikta Lietuvos vairuotojų apklausa. Joje išryškėjo netikėtas skirtumas pagal šeimos padėtį: 57,0 proc. susituokusių vairuotojų nurodė, kad remontą po eismo įvykio pirmiausia dengtų KASKO draudimu arba galėtų jam skirti daugiau kaip 1 000 eurų. Tarp nevedusių tokių buvo 41,6 proc., o tarp gyvenančių kartu su partneriu – 42,9 proc. Skirtumas yra statistiškai reikšmingas ir išlieka įvertinus vairuotojų amžių, pajamas ir lytį.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad be santuokos kartu gyvenančios poros dažniau nei susituokusios pinigus laiko atskirai. 2020–2021 m. JAV duomenimis, visus pinigus sujungia 66 proc. susituokusių ir 23 proc. kartu gyvenančių porų. Tokias pat tendencijas rodo ir Europos šalyse atlikti tyrimai.
Šis susituokusiųjų pranašumas nepaaiškinamas vien didesnėmis finansinėmis galimybėmis: daugiau kaip 1 000 eurų remontui galėtų skirti 32,5 proc. susituokusių ir 26,5 proc. kitų vairuotojų, taigi šis skirtumas nedidelis. Didesnį skirtumą lemia pasirinkta apsauga: KASKO draudimu remontą pirmiausia dengtų 40,4 proc. susituokusių ir 22,4 proc. kitų vairuotojų.
„Šis rezultatas įdomus tuo, kad skirtumas nėra vien pajamų klausimas. Galima spėti, kad kartu valdomas šeimos biudžetas ir bendra finansinė atsakomybė skatina iš anksto pagalvoti ir susitarti, kas bus, jei prireiks netikėtos pinigų sumos“, – sako „Edrauda.lt“ atstovė Rima Kazlauskaitė-Alkinė.
Komentuodama šį tyrimą ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė, Strateginės rinkodaros programos vadovė dr. Lineta Ramonienė pabrėžė, kad šį skirtumą galima suprasti žvelgiant į tai, kaip poroje keičiasi požiūris į pinigus ir finansinių sprendimų pasekmes. Kai biudžetas bendras, netikėta automobilio remonto sąskaita tampa abiejų partnerių rūpesčiu, nes ji gali sumažinti būstui kaupiamas santaupas, atidėti atostogas ar apriboti kitas šeimos išlaidas. Taip nuo „mano automobilio“ pereinama prie „mūsų planų“, o tai gali paskatinti iš anksto apsvarstyti, kaip tuos planus apsaugoti.
Mokėdami iš bendros sąskaitos žmonės dažniau renkasi praktiškus pirkinius, nes jaučia didesnį poreikį pagrįsti jų naudą.
Bendras biudžetas gali veikti ir kaip paskata aiškiau įvardyti finansinius prioritetus. Kai pinigai bendri, sprendimą išleisti ar sutaupyti tam tikrą sumą dažniau tenka paaiškinti partneriui. Vartotojų elgsenos tyrimai rodo, kad mokėdami iš bendros sąskaitos žmonės dažniau renkasi praktiškus pirkinius, nes jaučia didesnį poreikį pagrįsti jų naudą. Draudimo naudą galima susieti su konkrečiu bendru tikslu: jeigu nutiktų eismo įvykis, visos remonto sumos nereikėtų imti iš santaupų, skirtų kitoms reikmėms.
Šį požiūrį papildo ir porų finansų tyrimai, kuriuose bendros sąskaitos siejamos su labiau suderintais finansiniais tikslais ir didesniu skaidrumu. Dvejų metų eksperimentas su susižadėjusiomis ir neseniai susituokusiomis poromis taip pat parodė, kad finansų sujungimas gali padidinti partnerių pasitenkinimą tuo, kaip jie tvarko ir aptaria pinigus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad bendras biudžetas padeda lengviau susitarti ir dėl pasirengimo netikėtoms išlaidoms. Vis dėlto šie tyrimai tiesiogiai netikrino, ar finansų sujungimas skatina rinktis KASKO draudimą.
Dar vienas galimas aspektas – automobilio reikšmė šeimos kasdienybei. Jei juo vykstama į darbą, vežami vaikai ar rūpinamasi artimaisiais, avarijos pasekmės gali apimti daugiau nei automobilio remontą: gali sutrikti kelių žmonių dienotvarkė, atsirasti papildomų transporto išlaidų. Kai nuo vieno automobilio priklauso daugiau žmonių, gali sustiprėti ir motyvacija pasirūpinti finansine apsauga.
Dr. Lineta Ramonienė akcentavo, kad būtų pernelyg paprasta šiuos rezultatus aiškinti vien santuoka ar manyti, kad susituokę žmonės savaime atsakingiau elgiasi su pinigais. Skirtumui gali turėti įtakos automobilio vertė, jo įsigijimo būdas, vaikų turėjimas, sukauptas turtas ar santykių trukmė. Net ir įvertinus amžių bei pajamas, šie veiksniai gali išlikti svarbūs. Todėl, pasak jos, bendro biudžeto paaiškinimą reikėtų vertinti kaip tyrimais paremtą hipotezę, o ne kaip nustatytą šios apklausos rezultato priežastį.
Praktinė šio rezultato pamoka aktuali bet kokios šeiminės padėties žmonėms: verta iš anksto atsakyti į klausimą, iš kokių pinigų būtų padengtos netikėtos išlaidos ir kokius kitus planus tai paveiktų. Poroms naudinga aptarti ne tik tai, kas apmoka kasdienes sąskaitas, bet ir tai, kas nutiktų gavus kelių tūkstančių eurų remonto sąskaitą. Toks susitarimas įmanomas ir turint atskiras sąskaitas – svarbu, kad finansinė rizika būtų aptarta, o pasirengimas jai atitiktų realias galimybes.
