„Svarbu, tvora sveika liko, nes ta jau 5 kartus išbarškinta buvo“, – išvydę internete eilinį pranešimą apie „klasikinį eismo įvykį klasikinėje vietoje“ – Linkuvos ir A.Stulginskio gatvių sankryžoje, juokauja internautai.
Kitas pasvarsto, kad tos tvoros šeimininkas turėtų išgyventi vien iš draudimo išmokų. Būta ir pasiūlymų pastatyti sankryžoje kryžių – dėl šventos ramybės.
„Šalia gyvenu. Pro tą vietą "prašliaužiu"“, – socialiniuose tinkluose teigė dar vienas vairuotojas.
Kas vieniems yra juokai, kitiems – ten gyvenantiems, tikėtina, – tikrų tikriausias galvos skausmas. Vairuotojai ne kartą viešai diskutavo, kodėl nelaimės šioje sankryžoje niekaip nesibaigia ir kas galiausiai padėtų jas užbaigti.
„Problema ta, kad žioplesnius vairuotojus suklaidina pėsčiųjų salelė. Jie pagalvoja, kad ten dvikryptis eismas, pažiūri į kairę pirmoj juostoj, kad laisva, dešinėje – laisva, ir rauna į priekį. O tada – bum su važiuojančiais antra juosta iš kairės“, – teigė vienas vairuotojas.
Kitas tikino pastebėjęs, kad nors atvažiuojant nuo A.Stulginskio gatvės galima sukti tik į dešinę, atsiranda veikėjų, kurie važiuoja tiesiai. Nors kelio ženklai šviečia ryškiai, ne vienas vairuotojas į juos nekreipia dėmesio.
„Manau, kad reikia plytos ženklo, nes ten bardakas“, – pasiūlė jis.
Kitų nuomone, toje vietoje pagelbėtų šviesoforas, nes ženklai ir sužymėtos eismo juostos nelabai padeda. Treti siūlo atvažiuojantiems šalutine A.Stulginskio gatve prie sankryžos įrengti greičio kalnelius.
„Čia ne užkeikta sankryža, o žioplių pilna. Tik eismas ratu čia išspręstų problemą“, – dar vienas pasiūlymas nuskambėjo internete.
Būta ir tokių, kurie tikino, kad nepakenktų šiai sankryžai ir didesnis policijos pareigūnų dėmesys – neva pastebėję eismą ja, šie įsitikintų, kad 70 proc. į Linkuvos gatvę įvažiuojančių važiuoja neleistinai tiesiai.
Registruotas tik vienas įskaitinis eismo įvykis
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkės Rasos Baltaševičienės teigimu, per 2020 metus Linkuvos–A.Stulginskio g. sankryžoje užregistruotas vienas eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas vienas eismo dalyvis.
2020 metų liepos 8 dieną 18.20 valandą šalutiniu keliu nuo Šilalės gatvės link Panerių gatvės važiavęs automobilis, įvažiuodamas į nelygiareikšmių kelių sankryžą su Linkuvos gatve, susidūrė su pagrindiniu keliu, nuo Varnių gatvės, tiesiai važiuojančiu automobiliu.
Dažniausiai šioje sankryžoje, kaip teigia R.Baltaševičienė, įvyksta techniniai eismo įvykiai, kai yra nežymiai apgadinamos transporto priemonės, vairuotojai sutaria dėl kaltės ir užsipildo eismo įvykio deklaracijas be policijos pareigūnų pagalbos.
Siekiant sumažinti avaringumą, buvo pakeista net eismo tvarka.
Viena iš didelio avaringumo priežasčių, pasak Kauno apskrities policijos atstovės, – intensyvus eismas ir didelis pravažiuojančių automobilių srautas, ypač piko metu. Be to, ne visi vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių, pavyzdžiui, pažeidžia dešinės rankos taisyklę, nespėja sustabdyti, neįvertina atvažiuojančio automobilio greičio ir tikisi spėti pasukti, taip pat nepaiso link Linkuvos gatvės įrengto kelio ženklo „Važiuoti tik į dešinę“, ją kerta, taip sukeldami avarines situacijas. Nepasirinktas saugus greitis – taip pat viena iš eismo įvykių priežasčių.
Kauno apskrities policijos atstovės teigimu, siekiant sumažinti avaringumą, buvo pakeista net eismo tvarka, A.Stulginskio gatvėje leistinas greitis sumažintas iki 30 km/val., iš Stulginskio gatvės link Linkuvos gatvės įrengtas papildomas nukreipiamasis kelio ženklas, leidžiantis važiuoti tik į dešinę, bei papildomas įspėjamas ženklas „Dėmesio! Pakeista eismo organizavimo tvarka“.
„Aklųjų“ sankryžą stebės vaizdo kameromis ir baus
Kalbėdama apie kitas avaringas sankryžas mieste, R.Baltaševičienė patikino, kad daugiausia eismo įvykių įvyksta, natūralu, intensyviausiose ir didžiausiose miesto gatvėse ar sankryžose, ypač ten, kur piko metu eismo srautai išauga ženkliai.
Štai Savanorių–Taikos prospektų („aklųjų“) sankryžoje per 2020 metus įskaitinių eismo įvykių, kuriuose buvo sužaloti eismo dalyviai, neužregistruota. Čia dažniausiai taip pat įvyksta techniniai eismo įvykiai, kurių pagrindinė priežastis – Kelių eismo taisyklių reikalavimų, važiuojant per sankryžas, nesilaikymas: vairuotojai kerta sankryžą per draudžiamą šviesoforo signalą.
Šioje sankryžoje svarstoma galimybė įrengti vaizdo fiksavimo kameras, kurios būtų susietos su policijos registrais – vairuotojams pažeidus Kelių eismo taisykles, tai būtų automatiškai fiksuojama, surašomi protokolai.
„Juodąja dėme“ buvo 2017 metais
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius teigia, kad Linkuvos gatvėje, ties minėta sankryža, 2017 metais buvo nustatyta „juodoji dėmė“ (lentelėje pateikiama tų metų „juodosios dėmės“ ruože statistika).
Ekspertai tuomet, anot M.Matusevičiaus, rekomendavo perkelti pėsčiųjų perėją prieš sankryžą su A.Stulginskio gatve ir įrengti pėsčiųjų perėjoje saugos salelę, kuri siaurintų važiuojamąją dalį (buvo apie 9,5 metrų dvi eismo juostos) maždaug iki 7 metrų pločio. Tuo pačiu pagerėtų ir pėsčiųjų perėjos saugumas. Į minėtas rekomendacijas buvo atsižvelgta.
„Atsižvelgiant į esamą situaciją ir įvykusius neįskaitinius įvykius šioje sankryžoje, 2020 metų rugsėjo 29 dieną buvo pakeista eismo organizavimo tvarka. Važiuojantiems A.Stulginskio gatve sankryžoje su Linkuvos gatve yra privaloma kryptis į dešinę. Tačiau pastebime, kad nemažai vairuotojų vis dar nesilaiko pakeistos eismo organizavimo tvarkos ir sukelia avarines situacijas“, – reziumavo Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Kaune nustatytos 69 „juodosios dėmės“
Pagal paskutinį „juodųjų dėmių“ Kauno mieste tyrimą nustatytos 36 „juodosios dėmės“ sankryžose (jose per metus įvyko 234 eismo įvykiai, žuvo 6 asmenys, 291 buvo sužeistas), tačiau minėtoje sankryžoje ji nefiksuota. Tai patvirtino Kauno miesto eismo saugumo komisijos pirmininkas dr. Donatas Večerskis.
„Kaune nuolat atnaujinamas Kauno „juodųjų dėmių“ žemėlapis, kitaip sakant, nuolat stebima situacija ne tik žvelgiant į bendrąją statistiką, bet ir stebint konkrečias vietas, ruožus. 2020 metų pabaigoje kaip tik buvo atnaujintas toks žemėlapis ir ekspertų padaryta detali konkrečių vietų analizė. Kauno mieste yra 69 „juodosios dėmės“, kuriose per pastaruosius ketverius kalendorinius metus įvyko ženklus skaičius įskaitinių įvykių. Viso tose vietose žuvo 10 žmonių ir buvo sužeista 500.
Remiantis ekspertų siūlymais ir prioritetų eiliškumu (didžiausias prioritetas skiriamas toms vietoms, kuriose pakeitimų efektas eismo saugumo padidinimui yra didžiausias) jau yra vykdomi ir bus tęsiami darbai, kurie padidins saugumą“, – teigė D.Večerskis.
Pasak jo, pritaikomos priemonės yra labai įvairios, atsižvelgiama į konkrečią situaciją. Kai kur užtenka tik, pavyzdžiui, panaikinti kairįjį posūkį, kitur reikia atlikti infrastruktūros pakeitimus.
„Kaip pavyzdį galiu paminėti Kęstučio gatvę, kuri, ją atnaujinant, pasikeitė kardinaliai – atsirado susiaurinimai, kurie sumažins greitį ir padidins pėsčiųjų saugumą, pakeista šviesoforų darbo tvarka, kuri taip pat skirta padidinti pėsčiųjų saugą, įrengti saugūs, kitame aukštyje nei transporto juostos, dviračių takai. Deja, turime ir tokių vietų, kur infrastruktūra yra tinkama, tačiau vairuotojai nesilaiko saugaus greičio. Tokiose vietose įrengsime greičio radarus, policija stiprins kontrolę trikojais“, – patikino Kauno miesto eismo saugumo komisijos pirmininkas.
Jis prisipažino, kad visuomet skaudžiausia – pasiekusi informacija apie nukentėjusius pėsčiuosius ir ypač vaikus. Nėra nieko basiau, pasak D.Večerskio, už aukas pėsčiųjų perėjose, nes tai parodo, kad žmogus nukentėjo ten, kur jam turėjo būti saugiausia.
„Pėsčiųjų saugumas – didžiausias mūsų prioritetas renovuojant gatves, įrenginėjant infrastruktūrą. Nuo šiol daugiausiai dėmesio skiriame būtent šiam aspektui“, – patikino pašnekovas.
Vykdant eismo įvykių stebėjimus, nustatyta, kad nuo 2016 metų Kaune eismo įvykių skaičius mažėja, tačiau per pastaruosius dvejus metus padidėjo žuvusių skaičius eismo įvykiuose – po 12 žuvusiųjų per metus. Pagrindinės dominuojančios eismo įvykių rūšys – susidūrimai ir užvažiavimai ant pėsčiųjų. Didžiausias avaringumas – rugsėjo-gruodžio mėnesiais. Daugiausiai įvykių įvyksta piko metu, t. y., tarp 16 ir 19 valandos.
