Vaikų saugumu rūpinasi ne visi
Kaip teigia Lietuvos kelių policijos tarnyba, pareigūnai vis dar nustato atvejų, kai automobiliuose vaikai vežami netinkamai ir tokiu būdu rizikuojama jų sveikata ir gyvybe.
„Per pirmąjį šių metų pusmetį išaiškinti 143 tvarkos pažeidimai, kai vaikai buvo vežami sėdynėse, kurios nepritaikytos jų ūgiui ar svoriui. Pernai per tą patį laikotarpį užfiksuota 130 tokių atvejų.
Taip pat šiais metais Lietuvos policijos pareigūnai, dalyvaudami Europos kelių policijos tinklo TISPOL inicijuotoje prevencinėje priemonėje „Saugos diržai“, kuri vyko kovo 12–18 dienomis, nustatė 394 atvejus, kai automobiliuose važiavusieji nebuvo užsisegę saugos diržų. Tarp šių pažeidimų buvo 13 atvejų, kai vaikai vežti neužsegus saugos diržo ar nenaudojant specialių jiems skirtų sėdynių“, – statistiką pateikia Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė.
Ji priduria, kad policija nuolat vykdo prevencines priemones, kai stebima, ar vairuotojai naudojasi tomis saugumo priemonėmis, kurios yra privalomos. Tai yra net ik saugos diržai ir šalmai, bet ir vaikams vežti skirtos kėdutės. Tačiau taip pat akcentuojama ir tai, kad savo pačių ir savo vaikų saugumu visų pirma turime pasirūpinti patys ir ignoruoti tokių priemonių, kaip vaikiškų kėdučių, – tikrai negalima.
Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas sako pastebintis, kad kartais tėvai, veždami vaikus, tikrai ignoruoja reikalavimus.
„Jeigu pastebėtume situaciją prie vaikų darželių, tai manau, kad tik pusė vaikų atvyksta prisegti kėdutėje taip, kaip reikia. Tikrai ne kartą esu pastebėjęs, kad vaikas tiesiog iššoka iš automobilio. Nemanau, kad jis tai galėtų padaryti taip greitai po sustojimo, jei jis būtų prisegtas kaip priklauso“, – svarsto K.Mikolajūnas.
Saugumo garantas
Kad vaikiškos kėdutės nėra sugalvotos šiaip sau, įrodo ne vienas saugumo testas, kurio metu tikrinamas tokių priemonių efektyvumas. Prieš keletą metų buvęs televizijos laidos „Autofanai“ redaktorius Ronaldas Rutkauskas iniciavo bandymus, kurių meto atliko eksperimentą.
ADAC (Vokieitija) laboratorijoje buvo atlikti bandymai, kaip avarijos metu apsaugomas vaikas, kuris sėdi jam skirtoje kėdutėje ir kas nutinka vaikui, kuris viduje keliauja laisvai. Pastarasis scenarijus, neabejotinai, gali pasibaigti tragiškai.
„Daugybiniai kūno sužalojimai arba mirtis. Kad vaikas susižalotų tikrai stipriai, pakanka ir 30 km/val. greičio. Kaip taisyklė, vaikas dažniausiai sėdi gale, todėl „skrenda“ per priekyje sėdinčius keleivius, atsitrenkia į prietaisų skydelį, priekinį stiklą. Kitaip tariant, jo kelyje atsiranda daug kliūčių ir vaikas nenusileidžia ant pagalvės“, – LRT.lt teigia R.Rutkauskas.
Jis priduria, kad labai klaidinga manyti, jog vaikui automobilyje geriausia ir saugiausia ant motinos rankų. Avarijos atveju jokia mama negali nugalėti fizikos dėsnių ir dėl veikiančių perkrovų saugiai išlaikyti vaiko negali.
Kaip pastebi R.Rutkauskas, kitas aspektas – ateities perspektyva. Jei vaiko vežimui automobilyje nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų naudosime atitinkamas priemones, problemų nekils ir vėliau. Nes, pavyzdžiui, pradėti vaiką pratinti prie kėdutės kai jis yra paaugęs, kad ir dviejų metų, tampa labai sudėtinga ir sukelia nemažą stresą.
Kaip išsirinkti tinkamą vaikišką kėdutę?
Padaryti klaidą renkantis vaikišką kėdutę lengva. O vieną dažniausiai pasitaikančių įvardija įmonės „Kotryna Group“ vadybininkas Saulius Vienažindys.
„Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro tėvai rinkdamiesi vaikiškas kėdutes, – kad jas renkasi pagal vaiko svorį ir amžių, bet ne ūgį. Vaikai yra skirtingi – vienas aukštesnis, kitas žemesnis, todėl kėdutę reikėtų rinktis kaip drabužį“, – sako S.Vienažindys.
Todėl jeigu šioje srityje išmatone nepakankamai, geriau nukeliauti į parduotuvę, kurioje konsultantai parinks tinkamiausią variantą, nes kartais tinkamą pasirinkimą gali lemti ir kitos aplinkybės.
„Būna įvairių situacijų. Kartais šeima turi ne vieną, o du ar tris automobilius ir gali būti taip, kad viename yra „IsoFix“ tvirtinimo sistema, o kitame ne. Jei kėdutė tvirtinama būtent su šia sistema, tai gamintojai rekomenduoja ją ir tvirtinti būtent naudojant šią sistemą, jokiu būdu ne su diržu“, – pastebi S.Vienažindys.
Pašnekovo nuomone, tėvai kartais daro klaidą įsigydami universalias kėdutes, kurios teoriškai turėtų tikti nuo pat tada, kai vaikas pradeda sėdėti, iki tuomet, kai jam kėdutė tampa nereikalinga.
„Universalios kėdutės, kurios skirtos vaikams nuo 9 iki 36 kilogramų, arba, pagal naują reglamentą, nuo 61 iki 150 cm ūgio, paprastai nėra tinkamos nei mažiems, nei jau užaugusiems vaikams.
Vaikui reikia išaugti tris kėdutes, nes tai yra saugumo garantas. Viena – nuo gimimo iki, pavyzdžiui, 13 kilogramų ar 15 mėnesių amžiaus. Tada – nuo 9 kilogramų arba nuo 60 cm ūgio. O trečia – nuo 100 iki 150 cm ūgio. Išaugęs trečią kėdutę, vaikas jau pasiekia tą ribą, kai keliauti gali kaip pilnavertis automobilio keleivis“, – tikina S.Vienažindys.
Tiesa, prieš universalias kėdutes jis nėra nusiteikęs kategoriškai. Jei vaikas vežiojamas retai, pavyzdžiui, kartais jį veža seneliai, tuomet tokia kėdutė bus praktiškas pirkinys.
Kėdutė-busteris – nėra pilnavertė alternatyva
Kai kurie tėvai priima sprendimą didesnius vaikus sodinti ne į kėdutes, tačiau ant specialių kėdučių, dar vadinamų busteriais. Jose nėra atlošo, o tik paaukštinimas ir porankiai.
Vaikas būtų bent trejų metų amžiaus, sverti mažiausiai 15 kilogramų ir jo ūgis turėtų būti 100 cm ir daugiau, – LRT.lt akcentuoja S.Vienažindys
„Jų tikslas ir paskirtis yra ta, kad vaikas sėdėtų aukščiau ir automobilis saugos diržas eitų kaip ir suaugusiam – per petį. Jei renkatės tokį variantą, siūlyčiau įsigyti kėdutę su dirželiu. Jis padeda tinkamai sureguliuoti saugos diržą“, – pataria. S.Vienažindys.
Bet jis priduria, kad žavėtis šia priemone reikia atsargiai ir rekomenduoja neskubėti, o geriau vaiką vežti specialioje kėdutėje, iki jis pasieks 150 cm ūgį. Jei visgi nutarėte naudoti tokią kėdutę, tuomet ir šią priemonę reikėtų rinktis atsižvelgiant į kelis kriterijus.
„Vaikas būtų bent trejų metų amžiaus, sverti mažiausiai 15 kilogramų ir jo ūgis turėtų būti 100 cm ir daugiau“, – LRT.lt akcentuoja S.Vienažindys
Taip pat į tokį daiktą reikia žiūrėti per vaiko prizmę, o ne rinktis tai, kas jums atrodo patogiau ir geriau.
„Žmonės pasirenka tokią kėdutę, kuri turi didelius porankius. Iš tikrųjų vaikai niekada taip nevažiuoja, kad rankas ant jų ir laikytų. Kitas dalykas – šoninio smūgio metu porankiai gali būti didesnė blogybė nei nauda saugumo atžvilgiu. Apskritai, saugumo prasme kėdutė nėra itin geras sprendimas, nes neturi jokios šoninės apsaugos“, – pabrėžia S.Vienažindys.
