Verslininkas neslėpė, kad po 28 metų darbo priimti šį sprendimą buvo sunku, o prie jo prisidėjo ne viena priežastis, tačiau labiausiai – sparčiai didėjantis darbo užmokestis
„Mes fiziškai nebegalime tiek kelti atlyginimų – mūsų įmonėje atlyginimai buvo aukštesni nei minimali mėnesinė alga (MMA), tačiau kylant MMA turime kelti ir kitiems. Įvertinęs, kad ir kitąmet turime kelti atlyginimus, turėjau kaip direktorius tokį sprendimą priimti, – nesame įsiskolinę, darbuotojams atlyginimus padengs Garantinis fondas, į kurį įmokas mokėjome 25 metus. Toks sprendimas, nes fiziškai nieko negalime pakeisti – dar gal metus būtume tempę, jei atlyginimai nebūtų keliami“, – apgailestavo įmonės bendrasavininkis, pridūręs, kad nors verslo asociacijos prašė nekelti minimalios algos, valdžia į tai neatsižvelgė.
Vyriškus marškinius siuvanti įmonė 95 proc. savo produkcijos eksportavo į Skandinavijos šalis – daugiausia Švediją, taip pat į Suomiją, Daniją. Tačiau didėjant atlyginimams brango įmonės paslaugos, tad pastaraisiais metais partijų kiekiai mažėjo – jei seniau įmonė atlikdavo tūkstantinius užsakymus, vėliau šimtinius, tai pastaruoju metu jau buvo likę tik pavieniai.
„Dabar klientai sakydavo, kad didelę partiją užsienyje užsisakė, o mums – kas liko: ar trūkstami dydžiai, ar staigiai kažką pasiūti.
Lietuvoje metai iš metų keldavo atlyginimą, mes brangindavome paslaugas – keletas klientų ankstesniais metais pasitraukė, kurie galėjo kęsti, kentė iš paskutinių, bet daugiau nesutinka mokėti brangiau. 85 proc. gaunamų mūsų pajamų tenka atlyginimams – kaip verslui tai nėra gerai. Bet koks ekonomistas pasakytų, kad ir taip ilgai tempėme“, – pabrėžė E.Kėvalas.
Nesupranta, kaip marškiniai kainuoja 15 eurų
Sparčiai kylantys atlyginimai – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo pastaraisiais metais susiduria siuvimo bendrovės.
„Šitas verslas traukiasi. Profesinių mokyklų neliko, darbuotojų rengimo neliko – pasiruošk pats, o kur konkurencija su Azijos rinkomis. Esame du akcininkai, patys dirbome, todėl dar pakankamai ilgai ir egzistavo įmonė“, – mano pašnekovas.
Dar gal metus būtume tempę, jei atlyginimai nebūtų keliami.
Konkurencija su Azijos rinkomis itin stipri – dėl šios priežasties Kauno įmonė nevystė ir savo prekės ženklo. E.Kėvalas lygino, kad štai „Lidl“ prekybos centre už 15 eurų galima rasti neblogos kokybės marškinius, pagamintus Azijos šalyse, nors Kauno įmonei vien gamybos kaštai atsieina 15 eurų.
„O kur dar mokesčiai, kitos sąnaudos. Ir teisininkai ir medikai perka tuos marškinius „Lidl“ ir kaip gamybininkams aš suprantu – tikrai nėra bloga prekė“, – teigė E.Kėvalas.
Ateities siuvimo įmonėms nemato
Vienas iš bankrutuojančios siuvimo įmonės savininkų ir ilgametis vadovas mano, kad Lietuvoje lengvosios pramonės sektoriaus neliks – taip nutiko ir Skandinavijos šalyse.
„Prieš 10 metų kreipėsi švedai, klausdami, ar gali mūsų įmonėje atlikti praktiką, nes Švedijoje institutai yra, bet nėra veikiančių įmonių, kur žmonės galėtų pamatyti praktiškai, kaip viskas veikia“, – prisiminė siuvimo įmonę 28 metus vystęs verslininkas.
Jis pridūrė, kad anksčiau dar turėjo siuvyklą Alytuje, kurioje dirbo 100 darbuotojų, tačiau ją uždarė anksčiau.
E.Kėvalas pripažino, kad sprendimas skelbti bankrotą – didelis moralinis smūgis, tad apie ateities planus verslininkas dar negalvoja.
Prieš 10 metų kreipėsi švedai, klausdami, ar gali mūsų įmonėje atlikti praktiką, nes Švedijoje institutai yra, bet nėra veikiančių įmonių, kur žmonės galėtų pamatyti praktiškai, kaip viskas veikia.
„Pradžioje pats turiu atsigauti, pirmiausia įmonę tvarkingai uždaryti – vyksta patikrinimai, reikia atsiskaityti su užsienio partneriais, grąžinti žaliavas. Paskui reikės pailsėti, susivokti, galvosime kažką – tam galva ant pečių ir duota. Anksčiau dalyvavau Darbo biržos programose, žmones įdarbindavau, dabar pačiam reikės mokintis kažką“, – liūdna nata pokalbį baigė verslininkas.
