Sekite 15min Google
Finansiniai sunkumai dar nereiškia bankroto
Lietuvos teisė suteikia finansinių sunkumų patiriančiam verslui galimybę restruktūrizuotis. Tačiau tai nėra būdas bet kokia kaina išvengti bankroto – jo paskirtis yra išsaugoti gyvybingą verslą.
Įmonė gali susidurti su finansiniais sunkumais dėl įvairių priežasčių: gali ateiti didelės paskolos grąžinimo terminas, vėluoti svarbaus kliento mokėjimas, netikėtai išaugti veiklos sąnaudos ar laikinai sumažėti pajamos. Tokiais atvejais įmonei gali trūkti pinigų vykdyti einamiesiems įsipareigojimams, nors pats verslas iš esmės lieka perspektyvus.
Jeigu įmonė turi klientų, jos prekės ar paslaugos tebėra paklausios, darbuotojai dirba, sutartys vykdomos, o veikla gali generuoti pakankamai pajamų, restruktūrizavimas gali būti reali alternatyva bankrotui. Restruktūrizavimo priemonės gali būti įvairios – nuo susitarimo su kreditoriais dėl ilgesnių skolų grąžinimo terminų, dalies skolos atsisakymo ar jos konvertavimo į kapitalą iki naujo investuotojo pritraukimo, papildomo finansavimo, turto ar verslo dalies pardavimo, nuostolingos veiklos atsisakymo ar sąnaudų pertvarkymo.
Esminis kriterijus – ar įmonė dar gyvybinga?
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas restruktūrizavimą sieja su esminiu kriterijumi – juridinio asmens gyvybingumu. Paprastai tariant, gyvybinga yra įmonė, kurios veikla leidžia pagrįstai tikėtis, kad ateityje ji sugebės vykdyti savo prievoles.
Vertinant restruktūrizavimo perspektyvas galima užduoti paprastą klausimą: kas liktų, jeigu pertvarkytume įmonės skolas ir suteiktume jai papildomo laiko? Jeigu liktų veikiantis verslas, turintis klientų, darbuotojų, paklausą rinkoje ir galintis generuoti pakankamą pinigų srautą, yra pagrindas svarstyti restruktūrizavimą. Tačiau jeigu ir sumažinus skolų naštą pati veikla išlieka nuostolinga ir nėra realaus plano, kaip tai pakeisti, problema slypi jau ne vien skolose.
Kada turėtų užsidegti raudona lemputė?
Galimybę restruktūrizuoti verslą reikia vertinti itin kritiškai, jei įmonė jau nepajėgia vykdyti einamųjų įsipareigojimų – nuolat vėluoja mokėti darbo užmokestį, nevykdo mokestinių prievolių, kaupiasi naujos skolos tiekėjams,– tai jau rimtas signalas.
Kiti įspėjamieji signalai yra ir turto ar sąskaitų areštai, priverstinis išieškojimas, tiekėjų atsisakymas dirbti be išankstinio apmokėjimo, reikšmingas darbuotojų ar klientų praradimas. Tačiau bene svarbiausias požymis – kai naujos skolos kaupiasi todėl, kad pati kasdienė įmonės veikla generuoja nuostolius. Tokiu atveju vien senųjų skolų terminų pratęsimas problemos neišspręs.
„Įsivaizduokime įmonę, kuri šiandien negali grąžinti reikšmingos paskolos, o kreditorius sutinka jos grąžinimą atidėti dvejiems metams. Jeigu per šį laiką įmonė gali atkurti pelningą veiklą ir sukaupti pakankamai lėšų įsipareigojimams vykdyti, toks sprendimas turi prasmę. Tačiau jeigu po dvejų metų ji turės ne tik tą pačią skolą, bet ir naujų įsipareigojimų, vadinasi, atidėjimas problemos neišsprendė – tik nukėlė ją į ateitį“, – teigia „Cobalt“ vyresnioji teisininkė.
Todėl vienas svarbiausių klausimų yra labai praktiškas: kas įmonėje po restruktūrizavimo bus kitaip? Jeigu nėra konkretaus atsakymo – mažesnių sąnaudų, naujo investuotojo, pakeisto verslo modelio, turto pardavimo ar kitų realių priemonių – vien papildomas laikas verslo neišgelbės.
Didžiausia klaida – pradėti per vėlai
Viena dažniausių praktinių problemų, pasak I.Strunkienės, yra tai, kad apie restruktūrizavimą pradedama galvoti per vėlai. Vadovai ir akcininkai tikisi, kad padidės pardavimai, bankas pratęs finansavimą, atsiras investuotojas ar pavyks parduoti turtą. Tačiau finansinių sunkumų atveju laikas turi kainą. Kiekvienas delsimo mėnuo gali užauginti naujas skolas, mažėjančias pinigų atsargas, prarastus darbuotojus ir klientus bei blogėjančius santykius su kreditoriais. Galiausiai, kai įmonė nusprendžia imtis restruktūrizavimo, gelbėtis gali būti jau per vėlu.
Todėl apie restruktūrizavimą reikėtų pradėti galvoti ne tada, kai įmonė jau nebepajėgia atsiskaityti praktiškai su niekuo, o gerokai anksčiau – atsiradus pirmiesiems rimtiems finansinių sunkumų požymiams.
Restruktūrizavimas gali baigtis ir bankrotu
Vien įmonės kreipimasis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nereiškia, kad ji bus iškelta. Spręsdamas šį klausimą teismas vertina įmonės gyvybingumą ir realias galimybes įveikti finansinius sunkumus. Jeigu teismas nustato, kad įmonė nėra gyvybinga, restruktūrizavimo siekis gali baigtis bankroto bylos iškėlimu, net jei nė viena šalis iš pradžių to neprašė.
„Cobalt“ vyresnioji teisininkė siūlo restruktūrizavimo nelaikyti paskutine priemone. Kuo anksčiau nustatomi finansiniai sunkumai ir imamasi juos spręsti.
„Tad ir „airBaltic“ atveju svarbiausias klausimas yra ne vien tai, kokio dydžio finansinius sunkumus bendrovė patiria šiandien, bet ar priemonės, kurių imamasi, iš tiesų leis atkurti gyvybingą ir tvariai veikiančią bendrovę. Būtent tai ir parodys, ar dabartinė krizė yra įveikiama, ar problemos tik nukeliamos į ateitį“, – sako I.Strunkienė.
