Sekite 15min Google
Įmonės vadovo Vaido Zubavičiaus teigimu, poveikio aplinkai vertinimas pradedamas jau turint gerokai konkretesnį būsimos gamyklos planą nei metų pradžioje – aiškėja jos pajėgumai, gamybos procesai ir reikalinga infrastruktūra.
„Pirminio projekto etapo metu investuosime apie 5 mln. eurų į bazinę gamybinę infrastruktūrą ir pradinius technologinius pajėgumus. Gamybą planuojame maksimaliai automatizuoti ir robotizuoti, todėl pirmuoju etapu numatome sukurti daugiau nei 25 darbo vietas, kuriose darbo užmokestis būtų didesnis už vidutinį Pakruojo rajone. Tai bus pradinis projekto plėtros etapas, sudarantis pagrindą tolesnei gamybos ir investicijų plėtrai“, – sako V.Zubavičius.
Per metus – daugiau kaip 200 tūkst. užtaisų
Gamyklą numatyta įrengti Pakruojo rajone, Beržinių kaime, teritorijoje, kur šiuo metu veikia bendrovės karjeras. Čia planuojama gaminti prieštankines minas, sprogstamuosius užtaisus, kitus gynybos paskirties gaminius ir jų komponentus – iš viso apie 2,3 tūkst. tonų, arba daugiau kaip 200 tūkst. įvairaus tipo užtaisų per metus.
Teritorijoje taip pat numatoma statyti gamybinius pastatus ir saugyklas bei įrengti veiklai reikalingą infrastruktūrą, o gamybos procesas apimtų visus etapus – nuo sprogstamųjų medžiagų paruošimo ir gaminių formavimo iki surinkimo, kokybės kontrolės, pakavimo bei saugojimo.
Pasak V.Zubavičiaus, gamykla Pakruojo rajone taip pat reikštų naujas investicijas bei darbo vietas.
„Pirminio projekto etapo metu investuosime apie 5 mln. eurų, o tai apims bazinės gamybinės infrastruktūros ir pradinių technologinių pajėgumų sukūrimą. Tai bus tik pradinis projekto plėtros etapas, sudarantis pagrindą tolesnei gamybos ir investicijų plėtrai. Tai, žinoma, pirmiausia yra gynybos pramonės projektas, tačiau kartu tai yra ir investicija į Pakruojo rajoną, kur vien pirmu etapu bus sukurta daugiau nei 25 darbo vietos su didesniu nei vidutinis rajono darbo užmokestis. Todėl vertindami projektą matome ir jo ekonominę naudą regionui“, – sako V.Zubavičius.
Gamybai jungia Lietuvos ir Estijos patirtį
Planuojama gamykla būtų nauja, tačiau dalis jai reikalingos pramoninės bazės ir kompetencijų Lietuvoje jau yra. „Eksplositą“ lygiomis dalimis valdo Lietuvos „Milsa“ ir Estijos gynybos pramonės įmonė „Nitrotol“, todėl projekte jungiama skirtingose srityse sukaupta abiejų partnerių patirtis.
„Milsos“ įmonių grupė Lietuvoje veikia daugiau kaip šešis dešimtmečius. Jos pagrindinė veikla susijusi su dolomito ir granito žaliavų gavyba bei perdirbimu, o karjeruose naudojamos pramoninio sprogdinimo technologijos. „Nitrotol“ Estijoje specializuojasi karinių sprogmenų, užtaisų ir minų gamybos srityje. Būtent šių kompetencijų pagrindu „Eksplosita“ Pakruojo rajone kuria visą gamybos procesą, o ne apsiriboja Lietuvoje surenkamais iš kitur atgabentais komponentais.
Apie planus kurti prieštankinių minų gamybos pajėgumus Lietuvoje bendrovė paskelbė metų pradžioje. Tuo metu projektas buvo siejamas ir su 2025 metų pabaigoje „Eksplositos“ bei Gynybos resursų agentūros sudaryta 22,8 mln. eurų vertės sutartimi dėl prieštankinių minų tiekimo Lietuvos kariuomenei.
Vėliau dėl viešojoje erdvėje kilusių diskusijų, susijusių su sutartimi, Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos kreipėsi į teismą. Birželį Vilniaus apygardos teismas priėmė „Eksplositai“ palankų sprendimą ir nenustatė pažeidimų, kurie leistų kvestionuoti pirkimo procedūrų teisėtumą ar sudarytos sutarties galiojimą.
