Sekite 15min Google
Plane numatoma labiau koncentruota, aplink Rygą sutelkta skrydžių tinklo struktūra, mažesnis vien tik „Airbus A220-300“ orlaivių parkas, stipresnės ištisus metus vykdomos ACMI partnerystės ir didesnis veiklos efektyvumas. Siekiama sukurti atsparesnį verslą ir pagerinti jo finansinį tvarumą.
Šis pranešimas skelbiamas vykstant „airBaltic“ diskusijoms su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis ir potencialiais tarpinio finansavimo teikėjais. Vykstant šiam procesui tam tikra finansinė ir veiklos informacija iš atnaujinto verslo plano buvo pasidalyta su atrinktomis šalimis pagal konfidencialumo susitarimus ir dabar viešinama per „Euronext Dublin“ paskelbtą informacijos atskleidimo pranešimą („cleansing statement“). Siūlomas tarpinis finansavimas ir platesnė rekapitalizacija dar nėra suderinti ar užbaigti ir tebėra priklausomi nuo susitarimų su suinteresuotosiomis šalimis, būtinų obligacijų turėtojų sprendimų ir kitų patvirtinimų.
Atsižvelgiant į siūlomą rekapitalizaciją ir naują verslo planą, „airBaltic“ 2029 m. išperkamų užtikrintų vyresniųjų obligacijų turėtojai raginami dalyvauti būsimame balsavimo procese (-uose). Pakartotinis balsavimas dėl būtinų sprendimų įvyks 2026 m. rugpjūčio 17 d., o vėliau numatomi ir kiti balsavimo etapai.
Atnaujintas planas iš esmės pasikeitusiai veiklos aplinkai
Ankstesnis verslo planas, parengtas ruošiantis planuotam pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO), numatė ilgalaikį keleivių srautų ir pajamų iš bilietų augimą Baltijos regione ir platesnėse Europos rinkose, kuris būtų leidęs išplėsti orlaivių parką iki 100 orlaivių.
Nuo to laiko veiklos aplinka iš esmės pasikeitė. Paklausa ir pajamų augimas sulėtėjo, geopolitiniai pokyčiai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose padidino neapibrėžtumą ir veiklos sąnaudas, o užsitęsę „Pratt & Whitney“ variklių prieinamumo apribojimai paveikė oro linijų bendrovės galimybes naudoti visą savo orlaivių parką.
Atnaujintas verslo planas reaguoja į šiuos pokyčius sąmoningai pakeisdamas prioritetus: pirmiausia – finansinis stabilumas, antra – augimas. „airBaltic“ skrydžių tinklas, orlaivių parkas, sąnaudų bazė ir kapitalo struktūra pritaikomi prie dabartinių rinkos sąlygų, kartu išsaugant pagrindinį oro linijų bendrovės vaidmenį užtikrinant susisiekimą Latvijai ir platesniam Baltijos regionui. Ateityje augimas bus saikingas ir orientuotas į galimybes, kurios užtikrina tvarų pelningumą, pinigų generavimą ir stipresnį balansą.
„Kiekviena sėkminga oro linijų bendrovė turi nuolat prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos. Todėl šis verslo planas yra apie disciplinuotus sprendimus, kurie stiprina ilgalaikį „airBaltic“ konkurencingumą ir kartu išsaugo tai, kas svarbiausia – patikimą susisiekimą ir veiklą bei finansinį tvarumą. Jis suteikia bendrovei tvirtesnį pagrindą ateičiai ir leidžia mums kurti ilgalaikę vertę klientams, partneriams ir Latvijai", - teigė Erno Hildén, „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius.
Įsipareigojimas išlaikyti susisiekimą Latvijai ir platesniam regionui
Naujajame verslo plane „airBaltic“ pozicionuojama kaip stipri nacionalinė oro linijų bendrovė, turinti paklausa grindžiamą skrydžių tinklą, efektyvią veiklą ir tvirtą pagrindą ilgalaikiams finansiniams rezultatams.
Verslo plane numatyta skrydžių tinklo strategija, kurios pagrindinis centras – Ryga, Latvija. Užuot siekusi plataus masto plėtros, „airBaltic“ daugiausia dėmesio skirs savo pozicijų esamose rinkose stiprinimui, didindama skrydžių pasiūlą ir dažnumą ten, kur paklausa ir pelningumas yra didžiausi. Bendrovės bazės ir toliau papildys tinklą pasirinktomis skrydžių tarp atskirų miestų paslaugomis, o taktiniai ir sezoniniai skrydžiai padės geriau išnaudoti orlaivių parką ištisus metus.
„airBaltic“ tikisi, kad iki 2026 m. pabaigos eksploatuos maždaug 36 „Airbus A220-300“ orlaivius (šiuo metu – 54), o iki 2031 m. parkas palaipsniui padidės iki maždaug 40 orlaivių. Nepaisant mažesnio parko, tikimasi, kad reguliariųjų skrydžių pajėgumai išliks iš esmės stabilūs dėl geresnio orlaivių panaudojimo. Be to, glaudesnės komercinės partnerystės su ACMI partneriais leis efektyviau naudoti orlaivius ištisus metus ir sumažinti sezoninius verslo svyravimus.
Prognozuojama, kad reguliariųjų skrydžių prieinamų sėdimų vietų kilometrų (ASK) skaičius sumažės nuo maždaug 9,6 mlrd. 2026 m. iki 8,7 mlrd. 2027 m., o vėliau palaipsniui padidės iki maždaug 10,5 mlrd. 2031 m. Tai atspindi labiau koncentruotą, į pelningą augimą orientuotą skrydžių tinklo strategiją.
Didesnis atsparumas dėl ACMI partnerysčių ir struktūriškai mažesnės sąnaudų bazės
Stiprėsianti komercinė partnerystė su ACMI klientais padės „airBaltic“ pagal naująjį modelį grįžti į pelningumą. Pajėgumų paskirstymas labiau subalansuotu būdu tiek vasaros, tiek žiemos sezonais padės didinti maržas, nes žiemos sezonu reikšmingai sumažins bendrovės fiksuotų sąnaudų naštą, kartu mažins skrydžių tinklo verslo sezoniškumą, diversifikuos pajamų bazę ir suteiks daugiau lankstumo paskirstant orlaivius pagal rinkos paklausą.
Įgyvendindama bendras orlaivių parko, skrydžių tinklo ir veiklos iniciatyvas, „airBaltic“ siekia maždaug 45 mln. eurų pasikartojančios metinės naudos, daugiausia dėl veiklos sąnaudų mažinimo, taip pat išnaudojant pajamų didinimo galimybes. Atnaujintame plane griežta sąnaudų kontrolė yra prioritetas kartu su pajamų augimu, siekiant atkurti finansinį pajėgumą: tikimasi, kad geresnės maržos ir didesnis pinigų generavimas bus pasiekti tiek dėl drausmingesnio pajėgumų panaudojimo, tiek dėl struktūriškai mažesnės sąnaudų bazės.
Rekapitalizacija, skirta tvariai kapitalo struktūrai sukurti
Siekdama patenkinti artimiausio laikotarpio likvidumo poreikius ir paremti atnaujinto veiklos plano įgyvendinimą, „airBaltic“ siekia gauti 225 mln. eurų tarpinį finansavimą. Tarpinis finansavimas skirtas suteikti bendrovei finansinį tiltą iki nuolatinio finansavimo sprendimo ir tebėra priklausomas nuo būtinų obligacijų turėtojų sprendimų bei kitų patvirtinimų.
Siūlomą nuolatinio finansavimo paketą sudaro iki 225 mln. eurų naujo skolos finansavimo ir 100 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo. Siūloma rekapitalizacija taip pat numato dalinį 2029 m. išperkamų užtikrintų vyresniųjų obligacijų konvertavimą į nuosavą kapitalą, o likusią dalį pakeistų nauja, mažesnė skola, kurios dydis siektų iki 125 mln. eurų, taip pat numatomas dalinis tam tikrų kitų balanso įsipareigojimų konvertavimas į nuosavą kapitalą. Kai kuriems siūlomos rekapitalizacijos elementams dar reikalingi atitinkami patvirtinimai.
Finansinės perspektyvos
Pagal atnaujintą verslo planą „airBaltic“ tikisi, kad pajamos 2027 m. pasieks maždaug 0,8 mlrd. eurų, 2029 m. padidės iki 0,9 mlrd. eurų, o 2031 m. – iki 1,0 mlrd. eurų.
Prognozuojama, kad EBITDAR padidės iki maždaug 192 mln. eurų 2027 m., 243 mln. eurų 2029 m. ir 300 mln. eurų 2031 m., o EBITDAR marža sieks maždaug 25–29 %.
Verslo plane taip pat numatomas laipsniškas bendrovės finansinės padėties stiprėjimas, kurį lems tiek geresni veiklos rezultatai, tiek siūlomos rekapitalizacijos įgyvendinimas. Tai atsispindi grynojo finansinio sverto rodiklyje, apskaičiuojamame kaip grynoji skola / EBITDAR. Šis rodiklis parodo, kiek kartų bendrovės grynoji skola viršija jos metinį uždarbio generavimo pajėgumą; kuo rodiklis mažesnis, tuo stipresnė bendrovės finansinė padėtis.
Prognozuojama, kad grynasis finansinis svertas po rekapitalizacijos užbaigimo 2026 m. pabaigoje sieks maždaug 4,8 karto, iki 2029 m. pabaigos sumažės iki maždaug 2,4 karto, o iki 2031 m. pabaigos dar sumažės iki maždaug 1,6 karto.
Pirmiau pateikta finansinė informacija grindžiama dabartiniais „airBaltic“ lūkesčiais ir prielaidomis ir nėra būsimos veiklos rezultatų garantija. Faktiniai rezultatai gali reikšmingai skirtis dėl įvairių veiksnių, įskaitant degalų kainas, valiutų kursus, infliaciją, paklausos tendencijas, tiekimo grandinių sutrikimus ir sėkmingą bendrovės verslo plano įgyvendinimą.
Bendrovė toliau įgyvendina verslo planą atlikdama tarpusavyje susijusius veiksmus ir prireikus ateityje, laikydamasi nustatytų reikalavimų, per vertybinių popierių biržą pateiks papildomą informaciją.
„airBaltic“ toliau vykdo veiklą įprasta tvarka, o visi numatyti skrydžiai vykdomi pagal planą. Verslo plano įgyvendinimas neturės įtakos kasdienei oro linijų bendrovės veiklai ar keleiviams teikiamoms paslaugoms.
Priminsime, kad „Air Baltic“ patiriant finansinių sunkumų, pranešta, kad artėjantį žiemos sezoną ji nutrauks skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Berlyną ir Dubajų, iš Palangos – į Tenerifę, taip pat mažins jų apimtis tarp Vilniaus ir Talino, BNS teigė bendrovė.