Anot viceministrės Aušros Putk, nors visoje Europos Sąjungoje (ES) jau daugiau nei du dešimtmečius uždrausta naudoti asbestą, kuris, pripažinta, yra pirmos grupės kancerogeninė medžiaga, tačiau jo aptinkama daugelyje senų renovuojamų, pritaikomų arba griaunamų pastatų.
„Puikiai suprantame, kokia tai pavojinga medžiaga, jos poveikis sveikatai gali pasireikšti ir po kelių dešimtmečių, tad privaloma dėti visas pastangas apsaugoti darbuotojus. Tai darbdavių pareiga ir atsakomybė. Įgyvendinus naujus reikalavimus, tikimasi geresnės darbuotojų sveikatos apsaugos, mažesnės rizikos susirgti asbesto sukeliamomis ligomis, ilgesnio darbingo amžiaus laikotarpio bei mažesnių gydymo ir nedarbingumo išlaidų“, – sako A. Putk.
SADM primena, kad reikalavimai darbuotojų apsaugai nuo asbesto galioja jau seniai. Jie apima rizikos vertinimą, asbesto ekspozicijos darbo vietose mažinimą ir saugos priemones, darbuotojų mokymą ir informavimą, jų sveikatos tikrinimą ir kitas priemones.
Nauja tvarka – jau rudenį, ypač aktuali statybos įmonėms
Nuo spalio 1 d. įsigaliosianti tvarka numato, kad įmonės, planuojančios vykdyti statybos darbus, kuriuos atliekant gali būti asbesto poveikis, privalės gauti Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) leidimą. Leidimas bus nemokamas ir neterminuotas, viešai prieinamas Licencijų informacinėje sistemoje. Kitaip tariant, įmonei nereikės gauti atskirų leidimų atskiriems statybos objektams.
Fizinis tikrinimas išduodant leidimą nebus vykdomas, tačiau įmonės turės deklaruoti pasirengimą ir laikytis nustatytų reikalavimų. Nors leidimas bus išduodamas vieną kartą, įmonės, kaip ir iki šiol, turės teikti VDI informaciją apie konkrečius objektus, kur vykdomi darbai.
Remiantis Europos profesinių ligų statistika, asbesto poveikis yra pagrindinė profesinio vėžio priežastis – net 78 proc. profesinio vėžio atvejų ES valstybėse pripažįstami kaip susiję su asbesto ekspozicija. Nors asbesto poveikio rizika darbuotojams kyla įvairiuose ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo, gaisrų gesinimo, kasybos ir karjerų eksploatavimo, tačiau Europos Komisijos užsakyto vertinimo duomenys rodo, kad net 97 proc. visų asbesto poveikį patiriančių darbuotojų dirba statybos pramonėje.
Asbesto keliamas pavojus
Nors naujoji tvarka niekaip neturi įtakos namuose ar soduose pačių žmonių atliekamiems darbams, tačiau verta žinoti, kokį pavojų ši medžiaga gali sukelti, ir į tai atsižvelgti.
Asbesto randama daugelio senų statinių stoguose ir sienose, pertvarose, šilumos tinklų ir vamzdynų izoliacijose, vėdinimo įrenginiuose ir vamzdynuose, asbestcemenčio vamzdžiuose, elektros skirstymo spintose, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose, duryse ir t. t.
Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Pavojus sveikatai atsiranda tuomet, kai statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos asbesto skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulų, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės (plaučių audinio randėjimo) priežastimi. Pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti praėjus vidutiniškai 30 metų nuo ekspozicijos, t. y. poveikio.
