Maistas yra Ilonos tema, tad įžengti į pajūrio maitinimo sektorių su kebabais, kaip ji prisipažino, nebuvo nei garbės, nei prestižo reikalas. Gal net buvo šiek tiek nepatogu.
„Pati kebabų gyvenime nevalgydavau, gal tik pagirioms porą kartų“, – 15min pokalbio pradžioje prisipažino pašnekovė.
Iki tol ji gyveno Kaune. Dukroms užaugus, atrado laiko sau – daryti tai, ką iš tikrųjų mėgsta.
Taip pernai Ilona nusipirko Kunigiškiuose (šalia Palangos) namus ir persikraustė gyventi į pajūrį, kur niekas neskuba ir jokių rūpesčių, rodos, neturi.
„Čia visi šilti žmonės, visi su visais sveikinasi. Atrodo, kad gyvena kitokį gyvenimą nei didmiesčio gyventojai. Ramesnis tempas“, – vietinę atmosferą perteikė kaunietė.
Kebabų tai nėra
Atsikrausčiusi į Kunigiškius Ilona suprato, kad turi imtis kažkokios naujos veiklos. Tiesiog bimbinėti negalėjo.
Kartą draugai prakalbo apie laisvas patalpas, o kebabų, kitokių greitų užkandžių Kunigiškiuose nebuvo. Tad visi ėmė Iloną įtikinėti, jog reikia atidaryti kebabinę – nebus konkurencijos.
„Aš rankas iškėliau ir sakiau draugams: „Nenusišnekėkit, aš ir kebabai? Gėda, niekad to nedarysiu“. Viskas pasikeitė. Dabar žiauriai myliu šitą savo sukurtą vietą. Džiaugiuosi, kad nėriau į avantiūrą.
Visi verslininkai sako, kad jiems – baisiausia vasara. Aš neturiu, su kuo palyginti, bet galiu pasidžiaugti, kad mums tai – smagiausia vasara. Klientų turime visada. Nesvarbu, ar lietus lyja, žmonės vis tiek nori valgyti“, – optimizmo nestokojo pašnekovė.
Besiėmusi šio projekto, ji nusprendė: jei daryti, tai visai kitokią vietą nei įprastos kebabinės – hipsterišką. O ir vieta diktavo savo – tik 3 minutės iki pliažo. Gali ateiti šlapias, basomis, smėlėtomis kojomis, nesvarbu, kaip apsirengęs. Gali kebabą suvalgyti vietoje, gali grįžti į pajūrį.
Pasak Ilonos, projektas įgyvendintas labai greitai: balandžio pabaigoje priėmė sprendimą, gegužės 6 dieną jau gavo patalpų raktus, per mėnesį padarė remontus, susipirko įrangą, įsikūrė ir atvėrė duris.
Visi verslininkai sako, kad jiems – baisiausia vasara. Mums tai – smagiausia vasara.
„Namus taip nusiperku per mėnesį, verslus sukuriu – viskas greitai pas mane. Nėra, kada abejoti. Spaudi greičio pedalą iki galo“, – nusijuokė Ilona.
Su dujų balionu ant kupros
Ilonai – tai pirmas toks projektas. Kaip sekėsi nerti į nežinomybę?
„Dėl streso ir nervų sugriuvau – guliu po operacijos, bet labai džiaugiuosi, kad „Pležinė“ „važiuoja“ be manęs. Visą darbą valdau telefonu. Nebuvo lengva, bet projektas – žiauriai sėkmingas. Su darbuotojais pajūryje – sudėtinga, tačiau man pavyko suburti kolektyvą, kuris dirba kaip sau, darbuojasi ir šeimos nariai – vaikai. Gelbėja jie“, – pasidžiaugė Ilona.
Greitojo maisto užkandinę ji atidarė birželio 3-ąją. Patirties, praktikos šioje veikloje – nėra. Manė, niekas apie naują vietą nežino, ateis koks 10 žmonių, po truputį išmoks dirbti. Bet jau pirmąją dieną klientų buvo tiek, kad laukti kebabo jiems teko po 2 valandas.
