Prekybos centro rekonstrukcijos projektą parengė „Do Architects“ architektų komanda. Pasak vadovaujančios architektės, kompanijos bendraįkūrėjos Gilmos Teodoros Gylytės, rekonstrukcija siekiama sukurti ikonišką, daugiafunkcį ir gyvybingą traukos tašką bei humanizuoti, pėstiesiems pritaikyti modernistines laisvojo planavimo urbanistines erdves.
„Viršuliškėse trūksta susitikimo vietų – erdvių, į kurias norisi sugrįžti vėl ir vėl. Savų erdvių, kur žmogus jaustųsi savas tarp savų“, – pasakojo G.T.Gylytė.
Sovietmečiu sukurtas rajono charakteris turi keistis
Anot VILNIUS TECH universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docento, „Stupak architektų biuro“ architekto Raimundo Stupak, Viršuliškės pagal gyventojų skaičių prilygsta vidutiniam Lietuvos miestui, taigi ir poreikiai yra atitinkami.
„Sovietmečiu planuojant rajoną buvo numatoma vyraujanti gyvenamoji funkcija ir objektai, reikalingi jos aptarnavimui: mokyklos, darželiai, parduotuvės. Darbo vietos rajone nebuvo planuojamos – buvo numatyta, kad gyventojai dirbti viešuoju transportu vyks į miesto centrą ar pramoninius rajonus. Tai nulėmė monofunkcinį tokių rajonų charakterį, kuris šiais laikais kelia dideles socialines ir transporto problemas mieste“, – teigia R.Stupak.
Pasak jo, laikas išryškino tokių rajonų problemas – juose stinga aiškiai apibrėžtų viešųjų erdvių, privatesnių gyventojų kiemų. „Plačios erdvės prie gatvių taip pat neturi aiškios funkcijos, dažnai virsta tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėmis. Šiandien, kai pasaulyje įsivyrauja patogaus, vaikščiojimui palankaus, „15 minučių miesto“ idėjos, Viršuliškių rajonas taip pat turėtų keistis“, – sako R.Stupak.
Pasak G.T.Gylytės, naujoji „Mada“ projektuota ne tik kaip prekybos, bet ir kaip rajono centras.
„Projekte daug dėmesio skiriama ir pėsčiųjų ryšių integralumui. Teritorijoje numatomas pėsčiųjų takų tinklas, kuris nenutrūkstamai sujungs prekybos centro įėjimus ir lauko viešąsias erdves su miesto gatvių pėsčiųjų trasomis, – apie naująjį prekybos centro veidą pasakoja architektė. – Architektūriškai rajono centro žinią stiprins bokštas su laikrodžiu, tarsi primenantis rotušę. Viršuliškių rotušę. O vienu iš būdų čia praleisti laiką galės tapti ir stogo terasa bei jos link palei fasadą vedantys lauko laiptai.“
Didelis dėmesys skiriamas pastato bendrosioms erdvėms: projektuojamas erdvus medinis atrijus ties prekybos centro pagrindiniu įėjimu, erdvios komercinės galerijos, kuriomis lankytojai gali judėti ratu. Siūlomas maisto halės konceptas, kai restoranai ir kavinės koncentruojamos vienoje zonoje – pirmame aukšte palei vakarinį pastato fasadą.
„Toks maitinimo įstaigų išdėstymas leidžia įrengti lauko terasas ir pratęsti restoranų zoną prekybos centro prieigose. Taip pat projektuojamas šiltų tonų ir natūralių medžiagų interjeras, kuris kuria malonią, jaukią atmosferą lankytojams. Paskutiniame pastato aukšte projektuojama vieša stogo terasa. Atskiras dėmesys skirtas želdynams: prekybos centras ir jo prieigos taps žalesnėmis“, – naująja prekybos centro vizija dalijosi G.T.Gylytė.
Daugiafunkcis centras – pilko konteksto akcentas
R.Stupak priduria, kad prekybos centro rekonstrukcijos projektu numatomi pastato architektūros tūrio pakeitimai ne tik labiau atlieps žmogišką mastelį, bet ir užtikrins naujų akcentų atsiradimą reikšmingose miesto judėjimo trasų sankirtose.
„Tūrinė kompozicija padės išryškinti centrinį rajoną bendrame pilkame kontekste, – teigia R.Stupak. – Greta prekybos ir paslaugų funkcijų čia atsiras ir laisvalaikio bei užsiėmimų erdvės – tai didins objekto patrauklumą ir prisidės prie jo daugiafunkciškumo“.
G.T.Gylytė primena, jog vienas iš iššūkių – išlaikyti atpažįstamą prekybos centro dvasią, kartu pritaikant erdvę šiandienos poreikiams. Pasak architektės, kalbant apie gyventojų pamėgtas vietas, kurios laikinai užsidaro, pats laukimo metas yra iššūkis, nes laikinai nutrūksta fiziniai ir emociniai ryšiai tarp žmonių ir objektų.
„Visgi neabejoju, kad atnaujintas prekybos centras pasiūlys dar daugiau priežasčių čia ateiti: ne tik kažko nusipirkti, bet ir tiesiog pabūti“, – teigia G T.Gylytė.
Komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ gavo leidimą rekonstrukcijos darbams bei pasirašė rangos sutartį. Statybos darbai prasidėjo rugsėjį, juos baigti planuojama 2027-ųjų rugpjūtį.
