„Mūsų elektros tinklo veiklą užtikrina dėdė Vasia iš Permės. Situacija yra tokia, kad mes tebesame Rusijos žiedo dalis. Dalykas yra keistinas. Pasakyti daug lengviau nei padaryti. Atsiranda daug didelių darbų, kuriuos reikia nuveikti, nemažų kaštų klausimas.
Pavyzdžiui, labai sunku įrodyti paprastam vartotojui, kad jam šitas projektas yra reikalingas ir naudingas“, – sakė A.Zananavičius.
Konkretus sinchronizacijos variantas nėra pasirinktas ir opiausiu klausimu lieka Kaliningradas.
„Pirma diskusija ir turės būti su dabartiniais tinklo partneriais apie atsijungimo parametrus. Pirmiausia turime susitarti tarp ES valstybių – Lietuva, Latvija, Estija“, – pasak A.Zananavičiaus, tik sutarus, kokiu būdu Baltijos valstybės nori įsijungti į Europos elektros tinklą, reikės sėsti prie derybų stalo su Rusija.
Jis taip pat minėjo 800 mln. eurų – maždaug tiek galėtų kainuoti Baltijos valstybių atsijungimas iš BRELL žiedo.
„Tai yra nepaprastai sudėtingas projektas. Jį labai sunku pagrįsti ekonomiškai. Pasakyti, kad reikia išleisti 800 mln. eurų, kad niekas nepasikeistų.... Nėra aiškaus tikslo, kad reikia tą staigiai padaryti. Derybos su Rusija nebus lengvos. Didelė problema yra kaštai“, – kalbėjo A.Zananavičius.
Yra ir dar viena problema – elektros tinklo stabilumas.
„Lietuvai, prieš vykdant sinchronizavimo projektą, reikės apsispręsti, kokio tipo elektros generavimą turėsime Lietuvoje. Klausimas: kaip sinchronizavimas paveiks tinklo stabilumą? Jeigu ateina partneris, kuris turi normalų energetinį balansą, tai tinklo stabilumas didėja.
Jeigu ateina toks tinklas, kuris yra deficitinis, tai partneriai pasakys, kad integracija mažina tinklo stabilumą. Taigi grįžtame prie energijos generavimo klausimų. Energetikoje yra paprasta situacija – turi būti stabilus, apsirūpinti elektra, kad galėtum būti stabilus. Nors laisvos rinkos šalininkai sakys, ir ekonomiškai tai yra teisinga, kad ne viską turime gaminti patys“, – sakė A.Zananavičius.
Jis pabrėžė – tam, kad šis projektas judėtų į priekį, bus būtina Briuselio pagalba.
„Negerai, kad trys Baltijos valstybės yra integruotos visai į kitą sistemą. Turime politinį imperatyvą, kad tai turi būti pakeista“, – sakė Lietuvos atstovas.
