PALAIKYKITE: Paremti 15min tyrimus galite skirdami paramą viešajai įstaigai „Penkiolika minučių“.
„Aš žinau, nes, kai mano brolis dirbo banke, jūs atėjot jam uždavinėti klausimus. Kodėl aš to negaliu žinoti? Kas čia dabar yra? Kas nutiko?“ – stebisi A.Navys, visuomenėje žinomas kaip karybos ekspertas ir Vilniaus savivaldybės tarybos narys, priklausąs Tėvynės sąjungos frakcijai.
Kaip pats sako, dar prieš septynerius metus prisijungė prie įmonės „Pervesk“ ir iki šiol yra šio fintecho valdybos narys, atsakingas už rizikų valdymą: „Dabar daugiau užsiimu tuo, kad būtų paisoma viešųjų ir privačių interesų ir visas su tuo susijęs portfelis taip, kaip reikalauja priežiūros institucija.“
A.Navio brolis Mindaugas Navys tuo metu vadovavo vienam iš Lietuvos banko skyrių ir savo interesų deklaracijoje nebuvo nurodęs apie brolio ryšį su elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinčia „Pervesk“.
Į 15min repliką, kad Lietuvos bankas yra priežiūros institucija, o „Pervesk“ – jo prižiūrima įstaiga, A.Navys atsakė pakartodamas nuostabą: „Tai mano brolis man negali pasakyti, kad atėjo tokie ponai ir uždavinėja keistus klausimus?“.
Klausimus ne A.Navio broliui, o Lietuvos bankui 15min žurnalistai siuntė nuo praėjusių metų vasaros, siekdami išsiaiškinti elektroninių pinigų įstaigos „Pervesk“ vaidmenį „Bankeros“ pirminio kriptožetonų siūlymo (angl. Initial Coin Offering – ICO) projekte. Taip pat – Lietuvos banko požiūrį bei taikytus veiksmus. Tuo metu Lietuvos bankas vykdė ir planinį „Pervesk“ patikrinimą, kurio procedūros dar nėra pasibaigusios iki šiol.
M.Navys pernai vasarą dalyvavo ir Lietuvos banko atstovų pokalbyje su žurnalistais apie „Bankeros“ ICO ir „Pervesk“, nenurodydamas apie brolio ryšį su aptariama įmone.
Po žurnalistų klausimų apie nedeklaruotus interesus, Lietuvos bankas pradėjo vidinį tyrimą. Kitą dieną M.Navys pateikė pareiškimą išeiti iš darbo, pasiėmė atostogas, po jų iškart paliko Lietuvos banką, o šis iškart nutraukė tyrimą. Informaciją apie tai Lietuvos bankas pateikė tik po to, kai 15min kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorę dėl nepagrįstai Lietuvos banko neteikiamos informacijos.
15min žurnalistai apie nedeklaruotus interesus, suinteresuotoms šalims galimai teiktą informaciją siuntė klausimus ir M.Naviui, tačiau atsakymų nesulaukė.
A.Navys trečiadienį po šios 15min publikacijos socialiniame tinkle paskelbė, kad paviešinta informacija apie jo pasisakymus apie iš brolio gautą informaciją yra melas.
15min paviešinus pokalbio įrašą, A.Navys trečiadienio popietę atsiuntė paaiškinimą, kad „apie jūsų (žurnalistų-red) lankymąsi banke brolis kalbėjo jau išėjęs iš LB, bet svarbiausia yra antra: jis kalbėjo apie jūsų klausimus dėl “Foxpay“. Jūs išsyk pagalvojote apie dalykus, kurie susiję su „Bankera“ ir „Pervesk“. O aš turėjau galvoje visą V.Germano istoriją ir spaudimą broliui iš visų pusių“. Tyrimą apie „Bankeros ICO“ atliekantys 15min žurnalistai klausimų Lietuvos bankui apie „Foxpay“ niekada nesiuntė.
Apie žurnalistų siųstus klausimus Lietuvos bankui žino ir „Pervesk“ vadovas Darius Kulikauskas. Apie tai jis sakė sužinojęs iš vieno pagrindinių „Bankeros“ tinklo kūrėjų ir savininkų Vytauto Karalevičiaus.
„Neteikėme“, – 15min nurodė Lietuvos bankas, paklaustas, ar dalijosi informacija su suinteresuotais asmenimis apie žurnalistų užklausas.
Prieš pradėdamas karjerą „Bankeros“ ekosistemos įmonėse, D.Kulikauskas vadovavo Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriui. D.Kulikauskas perėjo dirbti į „Pervesk“ netrukus po „Bankeros“ ICO, 2018 metų gegužę. Maždaug tuomet, kai LB tų metų pavasarį vykdė neplaninį „Pervesk“ patikrinimą. Vadinamieji „atšalimo“ reikalavimai buvusiam LB tarnautojui tuomet nebuvo keliami, nes jo buvusios pareigos LB nebuvo tiesiogiai susijusios su rinkos dalyvių priežiūra, 15min nurodė Lietuvos bankas.
Dabar, jei prireiktų užsukti į Lietuvos banką, „Pervesk“ vadovui tereikėtų pereiti į kitą gatvės pusę – įmonės biuras įsikūręs tiesiai priešais prievaizdo pastatą Vilniaus Gedimino prospekte.
Vienas iš buvusių „Bankeros“ ICO patarėjų, kriptovaliutų ir azartinių lošimų naujienų portalo „Bitcoin Chaser“ įkūrėjas bei kelių blokų grandinės įmonių konsultantas Marcas Kenigsbergas prisiminė, jog buvo įsitikinęs – „Bankeros“ projekto kūrėjai turėjo svarbių ryšių, kurie turėjo padėti jų įmonėms siekti licencijų. Tačiau netrukus po ICO platinimo jis nusprendė pasitraukti iš patarėjų komandos, kai pajuto, kad „Bankera“ renkasi „labiau tradicinį finansinį kelią“.
„Jie sakė, kad yra gerai susiję su žmonėmis, žinote, valdžioje ar... na, nežinau tiksliai, kur. (...) Buvo kažkoks žmogus, kuris, matyt, buvo ekspertas finansų reguliavimo srityje ir padėjo vadovauti visam šiam procesui, ir jie labai didžiavosi, kad jį turėjo. Nežinau, neprisimenu jo vardo...“ – žurnalistams pasakojo M.Kenigsbergas.
„Bankeros“ ekosistemai priklausanti elektroninių pinigų įstaiga „Pervesk“ atliko svarbų vaidmenį žetonų platinimo projekte – į šioje įstaigoje laikomas sąskaitas plaukė ICO renkami pinigai.
Kaip skelbė pati „Bankera“, per pirminį žetonų platinimą buvo surinkta daugiau nei 100 mln. eurų iš daugiau nei 100 tūkst. investuotojų. Tačiau po pradinio susidomėjimo projektas žlugo – daugelis investuotojų patyrė nuostolių, o klausimai, kur dingo surinkti milijonai, liko neatsakyti. Bėgant laikui, „Bankera“ ne tik viešai nebeteikė informacijos apie projekto eigą, bet ir ištrynė reikšmingą dalį su ICO susijusios informacijos iš savo paskyrų socialiniuose tinkluose bei oficialios interneto svetainės.
15min ir tarptautinių partnerių – tiriamosios žurnalistikos tinklo „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) – atliktas tyrimas atskleidė, kad reikšminga dalis – 45mln. eurų – už platintus BNK žetonus surinktų pinigų būtent per „Pervesk“ buvo pervesti į Ramiajame vandenyne esančios valstybės Vanuatu „Pacific Private banką“. Ten dalis šios sumos, kaip parodė nutekėję banko dokumentai, virto paskolomis saviems ir tarp savų – „asmeninėms reikmėms“ ir prabangiam nekilnojamam turtui įsigyti.
PALAIKYKITE: Paremti 15min tyrimus galite skirdami paramą viešajai įstaigai „Penkiolika minučių“.
Ir Vanuatu banko, ir „Pervesk“, ir kitų „Bankeros“ ekosistemos įmonių pagrindiniai savininkai yra trys iš Šiaulių kilę verslininkai – Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas. Šiuo metu jie jau vienos turtingiausių Europos valstybių – Monako – rezidentai.
Į „Bankeros“ ICO projektą pradžioje buvo įsitraukęs ir verslininkas, buvęs Europos Parlamento ir Seimo narys, pokerio lošėjas Antanas Guoga bei su jo verslais sietas Ugnius Šimelionis. Tačiau pastarieji netrukus pasitraukė iš projekto „nesutapus požiūriams“.
„Bankeros“ ICO anksčiau buvo patekęs ir į Lietuvos banko, ir į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratį. Bet ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta, kaip teigta, negavus nukentėjusiųjų skundų. Nors Lietuvos banką buvo pasiekę trys skundai iš investuotojų, tačiau bankas juos nukreipė teisybės ieškoti į kitas – ofšorinės Britų Mergelių salų jurisdikcijos institucijas.
Tuo pat metu, kai Vanuatu banke ir kitose „Bankeros“ ekosistemos įmonėse sukosi paskolų ir turto įsigijimų karuselės, o kai kurie nuvertėjusių žetonų savininkai nesėkmingai ieškojo atsakymų, kas nutiko su garsiuoju „Bankeros“ projektu, „Bankera“ tapo Baltijos šalių Pinigų plovimo prevencijos forumo rėmėja. Jame pranešimus dažnai skaito ir aukščiausi Finansų ministerijos, Lietuvos banko bei FNTT vadovai.
Pernai rudenį pranešimus šiame renginyje taip pat turėjo skaityti Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus ir Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. Tačiau jie savo dalyvavimą atšaukė.
„Dėl pasikeitusios darbotvarkės – dalyvavimo metiniuose Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko rudens susitikimuose Vašingtone“, – 15min pasikeitusių planų priežastį nurodė S.Krėpšta.
Lietuvos bankas saugojo Lietuvos investuotojus nuo „Bankeros“ ICO
Lietuvos banko veiksmai
- 2018 m. vasario 15 d. LB paskelbė, kad „Bankera“ ICO „patenka į Vertybinių popierių įstatymo reguliavimo sritį“, nes platinami žetonai turi vertybinių popierių požymių.
- LB įspėjo, kad pagal įstatymą, toks žetonų platinimas negali vykti be suderinto ir Lietuvos banko patvirtinto prospekto.
- LB įspėjo žiniasklaidos priemones dėl VP įstatyme numatytų reklamos reikalavimų platinant vertybinius popierius ir dėl galimų baudų.
- 2018 m. kovo 1 d. „Bankera“ paskelbė apie žetonų platinimo pabaigą.
- 2018 m. balandžio – gegužės mėn. Lietuvos bankas atliko neplaninį „Pervesk“ patikrinimą, nustatė daug pažeidimų.
- „Pervesk“ 2018 lapkričio 6 d. – 2019 m. gegužės 6 d. buvo atjungta nuo LB mokėjimo sistemos CENTROlink – įstaiga negalėjo nei priimti, nei vykdyti mokėjimų. Pašalinus trūkumus ir patvarkius procedūras, įstaiga vėl tęsė veiklą.
- Lietuvos banko CENTROlink sistemoje UAB „Pervesk“ buvo atsidarius ir vadinamąją „safeguarding“ sąskaita, kurios funkcija – apsaugoti klientų lėšas, atskiriant jas nuo įmonės lėšų.
- Pirmoji stambi „Bankeros“ ICO surinktų pinigų suma iš Lietuvos į Vanuatu iškeliavo 2018 m. vasario 14 d. – dieną prieš tai, kai Lietuvos bankas paskelbė įspėjimą dėl „Bankeros“ ICO ir jo reklamos. Tačiau iki „Pervesk“ atjungimo nuo CENTROlink, iš Lietuvos į Vanuatu spėta persivesti beveik 30 mln. eurų.
- Atjungus „Pervesk“ nuo CENTROlink, pinigų išvedimas iš Lietuvos kurį laiką buvo sustojęs. Nors prie sistemos „Pervesk“ buvo prijungta 2019 m. gegužės 6 d., pinigų srautas į Vanuatu atsinaujino tik 2020 m. liepą, rodo „Pacific Private banko“ išrašai.
„Lietuvos bankas savo aktyviais veiksmais užkirto kelią, kad BNK nebūtų platinamas Lietuvoje, taip apsaugodamas šalies investuotojus“,– atsakymuose 15min nurodė Lietuvos bankas.
2017-aisiais atskiro kriptoturto ir ICO reguliavimo nebuvo nei Lietuvoje, nei ES. Lietuvos bankas, kaip sako, tuomet vienas pirmųjų Europoje paskelbė poziciją dėl kriptovaliutų ir viešo jų siūlymo (ICO). Ir ne kartą viešai siekė įspėti vartotojus apie rizikas, slypinčias nereguliuojamoje kriptoprekybos erdvėje.
„Prisiminkite auksinės žuvelės istoriją ir nelikite prie suskilusios geldos – realūs pinigai paversti virtualiaisiais arba jų žetonais, gali tapti ištirpusiomis investicijomis…“ – rašė LB atstovai platintuose komentaruose.
2017 m. spalį patvirtinta LB pozicija numatė, kad tais atvejais, kai ICO metu išleidžiami žetonai turi vertybinių popierių požymių – pavyzdžiui, suteikia teisę į nuosavybę, pelno dalį ar valdymą, numatoma mokėti palūkanas, išpirkti žetonus, taip pat jei sudaroma galimybė žetonus perleisti, prekiauti jais antrinėje rinkoje, jų siūlymui turi būti taikomi Vertybinių popierių įstatymo reikalavimai.
Vienas svarbiausių jų – turi būti parengtas ir su Lietuvos banku suderintas vadinamasis prospektas.
„Bankera“ tokio prospekto neturėjo, bet buvo viešai paskelbusi laisvesnės formos ir mažiau įpareigojantį dokumentą – vadinamąją baltąją knygą. Joje pristatė projekto viziją, tikslus, komandą, sąlygas bei kt.
Šis dokumentas jau dingęs iš „Bankeros“ puslapių, tačiau jį dar galima nesunkiai rasti kituose viešuose šaltiniuose. Jame pati „Bankera“ lygino BNK žetonų laikymą su viešai listinguojamos įmonės akcijomis, kurias galima pirkti ir parduoti po pradinio pasiūlymo (ICO). O žetonų pirkėjams žadėjo kassavaitinę grąžą.
Kaip nustatė ribas, kai sienų nėra?
Lietuvos banko licencija prieš ICO startą
- 2017 m. rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 19 d. įvyko „Bankeros“ žetonų išankstinis platinimas (pre-ICO), surinkta 25 mln. eurų.
- 2017 m. lapkričio 7 d. Lietuvos bankas išdavė elektroninių pinigų licenciją UAB „Pervesk“.
- 2017 m. lapkričio 27 d. – vasario 28 d. įvyko „Bankeros“ ICO, per jį surinkta dar 100 mln. eurų.
Lietuvos bankas 2018 metų vasarį buvo paskelbęs, kad „Bankeros“ kriptožetonų platinimas prilygsta viešam vertybinių popierių siūlymui, taigi yra reguliuojamas.
„Atsižvelgiant į pozicijoje išdėstytus požymius ir remiantis „Bankeros“ verslo plane pateikta informacija, daroma išvada, kad šis ICO („Bankeros“ – red.) patenka į Vertybinių popierių įstatymo reguliavimo sritį, t. y. laikomas viešu siūlymu, todėl turi būti vykdomas laikantis nustatytų reikalavimų“, – skelbta 2018 m. vasario 15 dieną išplatintame LB pranešime. Tąkart įspėtos ir žiniasklaidos priemonės, kad šis žetonų siūlymas negali būti reklamuojamas.
Tačiau šiuo metu atsakymuose 15min Lietuvos bankas jau pabrėžia, kad „Bankeros“ žetonų siūlymo prilyginimas vertybinių popierių platinimui „buvo pirminis vertinimas“.
„Investuotojai pirmiausiai turėtų kreiptis į ICO platinusią bendrovę, o jeigu su ja neranda bendros kalbos – investuotojai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti kompensacijos“, – sakė Lietuvos bankas.
„Investuotojai pirmiausiai turėtų kreiptis į ICO platinusią bendrovę, o jeigu su ja neranda bendros kalbos – investuotojai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti kompensacijos“, – Lietuvos bankas.
Pasiaiškinęs išsamiau, Lietuvos bankas nutarė, kad „Bankeros“ ICO atveju prospektas nebuvo būtinas, nes nustatyta, kad Lietuvoje išplatintų BNK žetonų pardavimų suma buvo gerokai mažesnė nei 5 mln. eurų. O teisės aktai numatė, kad tokios apimties platinimui prospektas nėra privalomas. Tikslios sumos LB nurodė negalįs atskleisti. Apie šį savo vertinimo pokytį LB viešai nebuvo pranešęs.
Žetonų platinimo mastą Lietuvoje centrinis bankas esą išsiaiškino po to, kai gavo atsakymus iš „Bankeros“ ICO organizavusios įmonės „Finalify Ltd“. Jos atsakymus tąkart bankui atsiuntė advokatų kontora „Lewben“.
„2018 m. nenustatyta, kad Lietuvos jurisdikcijoje vykdytas siūlymo mastas būtų viršijęs [ES] Direktyvos dėl prospekto nustatytas ribas, dėl ko „Finalify Ltd.“ (BNK žetonų platintojai – red.) būtų kilusi pareiga parengti prospektą. Tai reiškia, kad nebuvo pagrindo taikyti Vertybinių popierių įstatymo nuostatų“, – atsakymuose 15min nurodė Lietuvos bankas.
LB minima Direktyva dėl prospekto numato, kad šis dokumentas neprivalomas tuo atveju, kai vertybinių popierių platinimo mastas visoje Europos Sąjungoje, o ne atskiroje narėje, nesiekia 5 mln. eurų.
Lietuvos bankas nurodo vertinęs „Bankeros“ žetonų platinimo apimtį tik Lietuvos mastu. Kodėl?
„Vertybinių popierių platinimo priežiūra vykdoma teritoriniu principu, t.y. kiekviena valstybė stebi, kokie vertybinių popieriai platinami jos teritorijoje ir vertina, ar nėra viršijamos nustatytos platinimo ribos, nuo kurių taikomas Prospektų direktyvos reikalavimai“, – teigiama centrinio banko atsakymuose.
Tačiau čia pat kyla dar vienas klausimas – kaip įvertintas kriptožetonų pardavimo mastas Lietuvoje, jei pats LB pripažįsta, kad „dėl savo technologinių ypatybių kriptoturtas yra sienų neturinti finansų priemonė“?
PALAIKYKITE: Paremti 15min tyrimus galite skirdami paramą viešajai įstaigai „Penkiolika minučių“.
„Gauta informacija buvo apie asmenis iš Lietuvos jurisdikcijos, kurie įsigijo [žetonų] „Bankeros“ ICO, tačiau nenustatyta, kad žetonai buvo įsigyti būtent Lietuvoje ir viešojo platinimo metu“, – atsakė Lietuvos bankas.
15min duomenimis, didesnė dalis investuotojų pirko nedidelį kiekį BNK žetonų, bet kai kurie lietuviai į BNK žetonus buvo investavę ir penkiaženkles ar net šešiaženkles sumas.
UAB „Bankera“ teisininkai nurodė, kad „Bankera“ esą „atpirko“ nemažą dalį išleistų BNK žetonų iš buvusių pirkėjų.
„(...) Kaip suprantame, BNK iki šiol tebėra prekiaujama „SpectroCoin“ platformoje, o grupė per šią platformą veiksmingai „atpirko“
nemažą dalį išleistų BNK“, – rašoma advokatų atsakymuose žurnalistams.
Rekordinės baudos ir „konfidenciali“ taika
2018 m. pavasarį po „Bankeros“ žetonų platinimo Lietuvos bankas, pasitelkdamas ir FNTT, atliko neplaninį elektroninės pinigų įstaigos licenciją turinčios „Pervesk“ patikrinimą. Jo metu, be kita ko, vertino ir tai, kaip įstaiga užtikrina elektroninių pinigų turėtojų lėšų apsaugą bei kitus reikalavimus.
15min Tyrimų ir partnerių duomenys rodo, kad būtent per „Pervesk“ atidarytas ir aptarnaujamas sąskaitas buvo atliekamos piniginės perlaidos, kurių metu buvo operuojama reikšminga „Bankeros“ ICO metu surinktų lėšų dalimi.
Dėl pažeidimų, susijusių su pinigų plovimo prevencija, LB skyrė įmonei „Pervesk“ tuomet rekordines baudas – 700 tūkst. eurų įmonei ir dar 500 tūkst. eurų tuometiniam jos vadovui Vytautui Karalevičiui. LB taip pat laikinai buvo apribojęs „Pervesk“ veiklą CENTROlink sistemoje. Tačiau neilgai trukus Lietuvos bankas panaikino taikytus apribojimus, patvirtino, kad „Pervesk“ ištaisė trūkumus.
O dar po dvejų metų prievaizdas atsitraukė ir dėl pritaikytų sankcijų – 2021 m. vasarį UAB „Pervesk“ paprašius, o Lietuvos bankui sutikus, teismas patvirtino, kad Lietuvos banko ir „Pervesk“ ginčas būtų sprendžiamas siekiant taikos susitarimo. Lietuvos bankas atsakymuose grindė priėmęs tokį sprendimą atsižvelgęs į „pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą“, per laiką „įvykusius teisinio reglamentavimo pokyčius“ bei „būtinumą viešojo administravimo srityje taikyti efektyvumo principą“.
Taikos susitarimo turinys – konfidencialus. Tačiau žinoma tai, kad po to „Pervesk“ skirta bauda buvo sumažinta beveik trigubai – iki 244 tūkst. eurų, o tuometiniam „Pervesk“ vadovui V.Karalevičiui bauda visai panaikinta. Lietuvos bankas atgaline data atitinkamai pataisė ir oficialų pranešimą svetainėje.
J.Govina: ar valstybė turi ginti oportunistus?
Žurnalistinio tyrimo metu kai kurie buvę Lietuvos banko valdybos nariai, dalyvavę bandant užkirsti kelią „Bankeros“ žetonų platinimui Lietuvoje, nepanoro komentuoti ankstesnių LB sprendimų.
Buvusi Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovė Jekaterina Govina pirmadienį jau paskelbus tyrimą „Bankeros pokeris“, socialiniame tinkle rašė, kad investuotojų apsaugos sistema remiasi dviem principais: siekiama apsaugoti vidutinius vartotojus, kurie neturi gilių finansinių žinių ir negali savarankiškai įvertinti rizikų, taip pat – saugoti valstybės teritorijoje vykdomą veiklą, kad būtų užkirstas kelias galimam nusikalstamumui, nukreiptam į šalies gyventojus.
Anot J.Govinos, dalyvavusieji kriptožetonų platinime turėjo būti neblogai įsigilinę į kriptovaliutų pasaulį, taigi buvo pažengę labiau nei vidutiniai vartotojai.
„Kitaip tariant, reikėjo būti gerai įmerkus kojas į kriptopasaulį, apie kurio rizikas visos institucijos periodiškai skalambijo visais formatais – „rizika didelė, neikite ten, nes prarasite pinigus.“ Tai klausimas dabar – ar valstybė turi skirti savo resursus saugant ir ginant oportunistų interesus?“ – svarstė J.Govina.
Anot jos, pati ICO veikla buvo vykdoma nišinėje kriptobendruomenėje, tačiau kai „Bankera“ pradėjo reklamuoti savo žetonus lietuviškuose portaluose, Lietuvos bankas ėmėsi priemonių sustabdyti tokią reklamą, nes ji galėjo pasiekti vidutinius vartotojus ir sukelti žalos.
„O čia jau valstybės interesas juos apsaugoti“, – pridūrė J.Govina.
FNTT vertino galimą sukčiavimą, bet nerado nukentėjusiųjų
Buvęs FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas prisiminė, kad 2019-aisiais tarnyba vertino „Bankeros ICO“ galimus sukčiavimo požymius, tačiau nenustačius nukentėjusiųjų, ikiteisminio tyrimo nepradėjo.
„Buvo analizuojama, iš kur tie pinigai suėjo, iš kokių investicijų ir žiūrima šiek tiek, ar nėra sukčiavimo požymių. Kadangi pinigai nemaži, tai tam tikrą laiką buvo vertinama ta situacija. Ir kas gan keista buvo, kad nukentėjusių nelabai buvo. Nebuvo taip, kad kreiptųsi – investavau pinigus, apgavo ir panašiai“, – sakė M.Petrauskas.
„Kadangi nebuvo tokių nukentėjusių pareiškimų, pinigai surinkti pagal vadinamąją baltąją knygą, „Bankera“ vykdė ir dabar vykdo tą veiklą, tai buvo tada nuspręsta, kad pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo nėra, ir toliau buvo pasidalinta informacija su Valstybine mokesčių inspekcija dėl mokestinių dalykų“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar Lietuvos bankas nebuvo perdavęs skundų, M.Petrauskas sakė neprisimenantis, „ar dėl „Bankeros“ kažkas buvo“.
Pasak jo, „formaliai visas toks projektas labai panašus į tokią sukčiavimo schemą“.
Pagrindinės raudonos lemputės „Bankeros“ ICO atveju, anot M.Petrausko, buvo tai, kad surinkta labai didelė pinigų suma ir kilo klausimų, ar iš tikrųjų tie pinigai bus panaudoti pagal paskirtį, t.y. pagal baltojoje knygoje paskelbtus tikslus.
PALAIKYKITE: Paremti 15min tyrimus galite skirdami paramą viešajai įstaigai „Penkiolika minučių“.
„Jie tada kėlė įtarimą, kad ICO gali baigtis niekuo. Bet labai sunku būti pranašu, kai tu matai 2019 metais ar 2020-tais, kad lietuviškas verslas surinko daug investicijų. Iš tikrųjų tuo metu gyrėsi kai kurios ministerijos ir ministrai, kad investicijos ateina į Lietuvą, čia buvo pristatoma labiau kaip gėris. Jei sakydavai, kad tas gėris gali blogai baigtis, tai sakydavo, kad nebūtina savo paranojos skleisti tarp kitų. Tokio labai didelio palaikymo nelabai buvo iš politinės valdžios“, – pasakojo M.Petrauskas.
Kaip matyti iš nutekėjusių duomenų, iš sąskaitos lietuviškoje „Pervesk“ į Vanuatu beveik 30 milijonų eurų per ICO surinktų lėšų buvo pervestos dar 2018 metais.
Paklaustas, ar nebuvo užfiksavę įtartinų operacijų, ar nesukėlė abejonių pinigų judėjimas į ofšorines sąskaitas, M.Petrauskas atsakė: „Na matot, tie judėjimai gal buvo susiję ir su tuo banko (Vanuatu „Pacific Private banko“ – red.) įsigijimu. Išeidinėjo jie į tuos ofšorus, bet vėlgi banką jie, kaip suprantu, nusipirko.“
„Ir jei būtume tuo metu pamatę, kad surinkta 120 milijonų ir prisipirkta jachtos, namai ar kažkur išleisti tie pinigai prabangai, tai tada būtų tokių požymių sukčiavimo, tada galima pradėt tyrimą. Bet tuo metu pinigai nebuvo taškomi į kairę ir į dešinę. Buvo ir verslas kažkiek vystomas, gal jie ir asmeniškai naudojo tikrai ne visus pinigus“, – sakė jis.
