VMI nuo karantino pradžios buvo atsakinga už aibę priemonių verslui pagelbėti.
Tarp jų – mokestinės paskolos atidedant arba dalimis išdėstant mokesčius pagal sutartą grafiką, netaikant palūkanų. VMI taip pat sustabdė mokestinių nepriemokų išieškojimą ir atleido mokesčių mokėtojus nuo baudų, delspinigių už mokesčių prievolių neįvykdymą laiku.
VMI, kaip ir „Sodra“, iki vasaros pabaigos nederino šių priemonių su Europos Komisija, nors turi tai daryti, jeigu parama verslui atitinka tam tikrus kriterijus, leidžiančius manyti, kad priemonės iškreipia konkurenciją.
Pastaruoju metu į tai atkreipus dėmesį žiniasklaidai, tiek VMI, tiek „Sodra“ suskubo kreiptis į Konkurencijos tarybą paaiškinimų, ar dėl jų taikomų priemonių reikia susiderinti su Briuseliu.
15min jau rašė, kad rugpjūtį Konkurencijos taryba „Sodrai“ nurodė, kad jos taikomos priemonės turėtų būti laikomos valstybės pagalba ir rekomendavo naudoti schemą, leidžiančią valstybei konkrečią įmonę paremti ne daugiau 200 tūkst. eurų per trejus metus.
Tuo metu VMI Konkurencijos tarybai atsakė jau rugsėjį, rekomenduodama tolesnių išaiškinimų kreiptis į Europos Komisiją.
Konkurencijos tarybos kirtis
Iki šiol VMI nemanė, kad jos taikomos priemonės būtų laikomos valstybės pagalba verslui, todėl ir nesikreipė papildomų išaiškinimų.
Inspekcija manė, kad to nereikia, nes priemonės taikomos visiems mokesčių mokėtojams be išimčių. Kitaip tariant – yra neselektyvios.
„Numatytos priemonės taikytinos be išimčių visiems mokesčių mokėtojams, kurie patyrė tam tikrų sunkumų dėl pandeminės situacijos ir kurių veiklai stabilizuoti jos galėtų padėti, neišskiriant tik labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 sektorių ar panašiai“, – rugpjūtį 15min aiškino VMI Nepriemokų administravimo departamento vadovė Irina Gavrilova.
„Dėl šios priežasties VMI taikomos pagalbos priemonės nebuvo traktuojamos kaip valstybės pagalba, tačiau viešojoje erdvėje kilus diskusijų šiuo klausimu, VMI kreipėsi į Konkurencijos tarybą išaiškinimo“, – pridūrė ji.
Nepaisant šio įsitikinimo, Konkurencijos taryba rugsėjo pradžioje informavo VMI, kad darydama tokias išvadas ji galėjo klysti.
„VMI priemonėmis de jure gali pasinaudoti visi ūkio subjektai, bet de facto pagalba suteikiama tik tiems ūkio subjektams, kurie praeina VMI ekspertų vertinimą. Todėl, Konkurencijos tarybos nuomone, VMI taikomos priemonės galėtų būti laikomos valstybės pagalba“, – teigiama tarybos išsiųstame rašte VMI, kurį gavo 15min.
Institucija rekomendavo Mokesčių inspekcijai notifikuoti taikomas priemones Europos Komisijai dėl teisinio tikrumo.
Kas toliau?
Jeigu pripažįstama, kad valstybė teikia neteisėtą pagalbą verslui, ji turi būti susigrąžinama. Vis dėlto dalis šios srities ekspertų prognozuoja, kad Lietuva ieškos būdų to išvengti.
Anot konkurencijos teisės specialisto Karolio Kačerausko, jeigu Briuselis irgi pripažintų VMI taikomas priemones valstybės pagalba, Lietuva sieks atbuline tvarka jas suderinti.
„Turint omenyje, kaip vyksta praktikoje, VMI turbūt kartu su užklausa dėl teisinio tikrumo pateiks prašymą suderinti valstybės pagalbą tam tikru pagrindu, šiuo atveju greičiausiai pagal Europos Komisijos patvirtintas COVID-19 paramos verslui gaires“, – 15min sakė teisininkas.
„Pagrindinis iššūkis valstybei bus įrodyti, kad VMI priemonės, kurtos nesivadovaujant COVID-19 gairėmis, atitinka šiose gairėse esančius maždaug aštuonis kriterijus“, – pridūrė jis.
