„Tokia sistema ir įranga leidžia ne tik perdirbimui grąžinti beveik visą panaudotą pirminę pakuotę, bet ir ją transportuoti kuo tvariau, nes parduotuvėse pradėti naudoti galingi presai kartoną suslegia kompaktiškomis kitkomis po 400 kg, kas leidžia maksimaliai efektyviai išnaudoti transportą ir nešvaistyti lėšų „oro pervežimui“, – patirtimi dalinasi Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. – Surinktą kartoną vežame į jį perdirbančią įmonę Klaipėdoje, o panaudotas plastiko pakuotes – į gamyklas, kurios iš jų gamina įvairią produkciją.“
Tokie galingi presai planuojami diegti ir kitose didžiosiose „Norfose“. Jie ne tik kompaktiškai suruošia kartono atliekas transportavimui, bet ir darbą atlieka automatiškai, su mažiausiomis žmogaus pastangomis ir energijos sąnaudomis.
Perdirbimui grąžinama apie 99,9% pirminės pakuotės. Tik retai pasitaikanti labai užteršta netinka perdirbimui, ji keliauja į mišrias komunalines atliekas.
Parama maisto produktais – trumpiausiu keliu
„Prieš keletą metų daugiausiai atliekų susidarydavo parduotuvių Daržovių ir vaisių skyriuose, nes, suprantama, šios prekės genda ypač greitai, jų galiojimas trumpas. Tačiau prieš dvejus su puse metų radome patikimą sprendimą, kaip sumažinti nurašomų vaisių ir daržovių kiekius, juos pirkėjams pasiūlyti kuo šviežesnius. Šis sprendimas – tai kiekvieną pirmadienį nuo 17 val. taikomas jų išpardavimas su 50% nuolaida. Pirmadienio vakarais šis skyrius pirkėjų būna „iššluojamas“, o nuo antradienio čia užvežami šviežiausi vaisiai ir daržovės. Tokia sistema vaisių ir daržovių skyrius kiekvieną savaitę padeda atnaujinti 100%, t. y. pirmadienio akcijas pamėgę pirkėjai įsigyja jiems tinkamų vaisių ir daržovių perpus pigiau, o ieškantys šviežiausių – juos renkasi nuo antradienio“, – dviguba sumanymo nauda pirkėjams dalinasi „Norfos“ vadovas.
Pradėjus reguliarią pirmadieninę vaisių ir daržovių išpardavimo akciją jų nurašymas sumažėjo apie tris kartus, o per praėjusius metus žmonių vartojimui netinkamų vaisių ir daržovių nurašymas sumažėjo dar beveik 30%. Beje, visi nurašyti vaisiai ir daržovės specialiuose konteineriuose suvežami į centrinį sandėlį, iš kurio keliauja perdirbimui į netoliese veikiančia biodujų gamyklą.
„Į biodujų jėgainę išvežame tik tas daržoves ir vaisius, kurie žmonių maistui jau netinka. Besibaigiančio galiojimo maistui tinkamus produktus aukojame 17 organizacijų skirtinguose šalies miestuose, kurios jais dalinasi su mažiau pasiturinčiais tų regionų gyventojais. Tokia decentralizuota paramos sistema sudaro galimybes besibaigiančio galiojimo produktams jų vartotojus pasiekti trumpiausiu keliu“, – akcentuoja D.Dundulis.
Sustygavus visus procesus „Norfos“ tinkle utilizavimui nurašoma tik apie 0,4–0,6% maisto prekių, kai kiti šalies mažmeninės prekybos tinklai skelbiasi nurašantys bent 2–3 kartu didesnius kiekius. Eurostato 2023 m. duomenimis Europos Sąjungos šalyse maisto švaistymo nuostoliai mažmeninėje prekyboje vidutiniškai sudaro beveik 8%.
Tiesa, „Norfos“ tinkle parduodama daugiausiai šviežios parduotuvėse išpjaustytos kiaulienos. Tokie išpjaustymo skyriai veikia 130 šio tinklo parduotuvių. Jose pasitaikantys netinkamos vartoti gyvulinės kilmės likučiai šaldomi ir išgabenami į šias atliekas utilizuojančią įmonę.
Popierius tik tuomet, kai e. sistemos „nesusikalba“
„Naudojantys „Norfos“ lojalumo kortelę telefone gali įsijungti funkciją, kad jam nebūtų išduodamas čekis jei per neapsižiūrėjimą į savo krepšelį bando įsidėti pasibaigusio galiojimo prekę – tai mūsų pirkėjų apsauga, garantuojanti, kad sveikatai galimai pavojingų maisto prekių jis net negalėtų nusipirkti, – informuoja D.Dundulis ir pasidalina dar vienu tvarumo sprendimu. – Aš programėlėje naudoju ir funkciją, kuri leidžia atsisakyti popierinių kasos čekių – tai mažina specialaus kasos aparatui reikalingo neperdirbamo popieriaus poreikį ir realiai didina tvarumą.“
„Norfos“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus elektroninei dokumentų apskaitai ir nereikalaujant kaupti popierinių dokumentų įmonė sunaudoja tonomis mažiau biuro popieriaus.
„Dabar mums nereikia kaupti tonų popierinių kasos juostų ir kitų dokumentų, todėl taupome resursus ir tokių dokumentų apskaitai, ir fiziniam saugojimui, gerokai sumažėjo šiam poreikiui naudojamų patalpų, jos kasmet tuštėja, – pasakoja D.Dundulis primindamas, kad dokumentus įmonė privalo saugoti 10 metų. – O tarp įmonių, pavyzdžiui, „Norfos“ parduotuvių ir joms prekes tiekiančios „Rivonos“, jau „vaikšto“ tik e. sąskaitos, popieriaus visai neeikvojame. Popierines sąskaitas naudojame tik santykiuose su dalimi užsienio ar vietos tiekėjų, kai e. apskaitos sistemos neturi galimybių „susikalbėti“ tarpusavyje.“
Pramoninės prekės – ir su 99% nuolaida
Siekdamas didesnio tvarumo „Norfa“ šiemet pradėjo dar vieną akciją – sezoninių pramoninių prekių išpardavimus. Anksčiau parduotuvėse nenupirktos sezoninės prekės buvo surenkamos, vežamos sandėliuoti, o atėjus jų sezonui vėl keliaudavo į parduotuves.
„Šiemet nusprendėme, kad sezonines prekes racionaliau parduoti net gerokai mažesne kaina nei jas patys įsigijome, nei patirti sandėliavimo ir logistikos sąnaudas. Todėl savo pirkėjams pasiūlėme prekių net su 99% nuolaida, po kelis centus. Tad net mažiau pasiturintis mūsų pirkėjas naujų kokybiškų jam reikalingų gaminių gali įsigyti ypač pigiai, už centus“, – pasakojo „Norfos“ vadovas.
Pasak jo, tai taip pat vienas iš kelių, kuris veda į tvarumo didinimą. Kaip ir „Norfos“ sveriamų maisto prekių prekyba iš vitrinų.
Kaip 20–50 kartų sumažinti šiukšlių kiekius
„Atrodo, kas čia tokio, kad mes, palyginti su kitais didžiaisiais mažmeninės prekybos tinklais, turime didžiausias sveriamų maisto prekių – kulinarijos, šviežios mėsos ir jos gaminių, žuvies ant ledo, sūrių – vitrinas-šaldytuvus. Tačiau tai svariai prisideda prie realaus tvarumo: pirma, žmogus gali paprašyti tiek mėsos ar kitų gaminių, kiek jam reikia – kelis šimtus gramų ar kelis kilogramus, – ir juos įsigyti supakuotus viename ploname nei gramo nesveriančiame polietileniniame maišelyje, kai vos kelis šimtus gramų gamykloje supakuoto gaminio, pavyzdžiui, mėsos ar sūrio, gamyklinė pakuotė sveria 20–50 kartų daugiau. Kiek kartų daugiau šiukšlių pirkėjas parsineša namo apsipirkdamas parduotuvėse, kur prekiaujama tik gamyklose supakuota produkcija?“ – retoriškai klausia „Norfos“ vadovas.
Jis akcentuoja, kad dar blogiau, kai maisto produktai būna supakuoti kombinuotose pakuotėse. Mat jos nėra perdirbamos – keliauja tiesiai į sąvartynus.
„Tvarumą galima didinti įvairiai. Pavyzdžiui, mūsų indų plovimo mašinos ar grindų plovimo robotai parduotuvėse naudoja tą patį išvalytą vandenį keliems plovimo ciklams. Tai kelis kartus sumažina vandens poreikį“, – skaičiuoja D.Dundulis.
Jis taip pat akcentuoja, kad „Norfa“ ir „Rivona“, matyt, turi mažiausiai darbuotojų centriniuose biuruose tarp visų didžiųjų mažmeninių prekybos tinklų. Tai leidžia turėti nedideles patalpas, o jų eksploatacinės sąnaudos, elektros ir vandens naudojimas, ypač maži.
