2025-05-13 16:03

Darbo priemonių sauga: kas atsakingas, jei įranga sužeidžia darbuotoją?

Darbo sauga – vienas svarbiausių elementų užtikrinant darbuotojų gerovę ir teisę į saugią darbo aplinką. Tarp esminių darbo saugos aspektų išskirtinę vietą užima darbo priemonių sauga, kadangi netinkamai prižiūrėta ar nesaugi įranga gali sukelti rimtas traumas ar net mirtį. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas laikoma nesaugia darbo priemone, ką turėtų daryti darbuotojas, susidūręs su pavojumi, ir kokia darbdavio atsakomybė, jei įvyksta nelaimingas atsitikimas.
Darbo sauga
Darbo priemonių sauga / Shutterstock nuotr.

Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) per 2024 m. buvo gauta 19 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 125 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.

Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2024 m., sąlygojo nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas profesinės rizikos vertinimas, netinkamas darbų organizavimas ar naudojamos netinkamos darbo priemonės, arba kai patys darbuotojai nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų, taip pat neturėjo ar nedėvėjo asmeninių apsauginių priemonių.

Shutterstock nuotr./Darbo sauga
Shutterstock nuotr./Darbo sauga

Kas yra darbo priemonė ir kada ji laikoma nesaugia?

Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, darbo priemonė – tai bet kuris įrankis, įrenginys, mechanizmas, aparatas ar kita įranga, naudojama darbo metu.

Darbo priemonė laikoma nesaugia, jei:

  • Ji turi techninių defektų (pvz., sugedę stabdžiai, nutrūkusios apsauginės grandinės).
  • Įranga yra susidėvėjusi, bet toliau naudojama neatsižvelgiant į rizikas.
  • Darbo priemonė nėra patikrinta ar neperduota naudoti pagal reikalavimus.
  • Trūksta būtinos apsaugos (pvz., dangčių, stabdžių, signalizacijos).
  • Ji naudojama ne pagal paskirtį arba be tinkamo apmokymo ir instruktažo.
  • Neužtikrinamas saugus jos eksploatavimo režimas (pvz., viršijamos apkrovos).

Darbdavio pareigos ir atsakomybė

Pagal įstatymus, darbdavys yra atsakingas už darbo vietoje naudojamų darbo priemonių saugumą. Tai reiškia, kad jis privalo:

  • Užtikrinti, kad visos darbo priemonės būtų techniškai tvarkingos ir atitiktų teisės aktų reikalavimus.
  • Reguliariai vykdyti techninius patikrinimus ir priežiūrą (tai ypač svarbu kalbant apie mechanizmus, presus, lifto įrangą ir pan.).
  • Suteikti instruktažus ir mokymus, kaip tinkamai ir saugiai naudoti įrangą.
  • Parūpinti reikiamas apsaugos priemones (pvz., pirštines, šalmus, akių apsaugą).
  • Įgyvendinti rizikos vertinimą ir naudoti kolektyvines bei asmenines apsaugos priemones.
  • Laiku pašalinti trūkumus – jei įranga susidėvėjusi ar sugedusi, ji turi būti nedelsiant pašalinta iš naudojimo.
Shutterstock nuotr./Darbo sauga
Shutterstock nuotr./Darbo sauga

Ką turi daryti darbuotojas, pastebėjęs nesaugią darbo priemonę?

Darbuotojas taip pat turi pareigą bendradarbiauti saugos klausimais. Pastebėjęs, kad darbo priemonė yra nesaugi, jis turėtų:

  • Nedelsiant nutraukti darbą su nesaugia įranga.
  • Pranešti tiesioginiam vadovui arba atsakingam asmeniui.
  • Atsisakyti darbo, jei jo atlikimas kelia tiesioginį pavojų sveikatai ar gyvybei – tai įtvirtinta Darbo kodekse.
  • Fiksuoti įvykį ar defektą, jei įmanoma, raštu ar nuotraukomis – tai gali būti svarbu tyrimo metu.

Svarbu pabrėžti, kad darbdavys negali bausti darbuotojo už tai, kad šis atsisakė dirbti su nesaugia įranga ar pranešė apie darbo saugos pažeidimus.

Kas atsakingas, jei įranga sužeidžia?

Jeigu sužeidimą darbuotojui sukėlė nesaugi įranga, atsakomybė dažniausiai tenka darbdaviui, ypač jei nebuvo atlikti reguliarūs įrangos patikrinimai, įranga buvo eksploatuojama nepaisant pastebėtų defektų, nebuvo užtikrintas darbuotojų mokymas ar nebuvo suteiktos instrukcijos, darbuotojai nebuvo aprūpinti apsaugos priemonėmis, nelaimingo atsitikimo priežastys susijusios su darbdavio neįgyvendintais prevenciniais veiksmais.

Pagal Darbo kodeksą ir darbuotojų saugos įstatymus, darbdavys privalo atlyginti žalą darbuotojui – tiek sveikatos, tiek turtinę ir neturtinę.

Shutterstock nuotr./Darbo sauga
Shutterstock nuotr./Darbo sauga

Saugos reikalavimus dažnai ignoruoja patys darbuotojai

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Sauliaus Balčiūno teigimu, darbdavių požiūris po truputį keičiasi – atsakingos įmonės vis dažniau taiko naujoviškas priemones, padedančias tiek naujokams, tiek senbuviams suprasti darbuotojų saugos reikalavimus ir lengviau perprasti įmonės procesus.

Statistika rodo, kad kasmet daugėja sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, kurie nutiko dėl paties darbuotojo reikalavimų nesilaikymo.

„Ryškėja apmaudi tendencija – darbuotojai, sąlygojami anksčiau įgytos patirties, rizikuoja taip keldami pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Analizuodami sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, vis dažniau nustatome, kad žmogų pasamdžiusi įmonė laikėsi atsakingo požiūrio ir padarė viską, kas jai priklauso, – darbuotojas buvo tinkamai instruktuotas, aprūpintas saugos priemonėmis, tačiau tai vis tiek neapsaugojo nuo skaudžių pasekmių. Taigi viena iš svarbiausių užduočių darbdaviams šiandieniame etape – įgyvendinti tokias prevencijos priemones, kurios eliminuotų galimybę darbuotojams išmokti rizikuoti“, – sako Saulius Balčiūnas.

Pasak vyriausiojo darbo inspektoriaus, siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, svarbus kiekvieno mūsų atsakingas požiūris. Vien reguliavimo ir kontrolės gali neužtekti – darbuotojų saugumo ir sveikatos principai pirmiausia turi ateiti iš įmonės vidinės kultūros.

„Skatiname darbdavius imtis papildomų priemonių, tokių kaip paskutinės minutės rizikos vertinimas, raginame kalbėtis su savo darbuotojais apie nesaugaus darbo pasekmes, kodėl reikia laikytis nustatytų gairių, dėvėti būtinąsias saugos priemones, taip pat numatyti ir supažindinti darbuotojus su iš anksto parengtais elgesio modeliais tais atvejais, kai darbuotojas turi pagrindo manyti, kad aplinka nėra saugi dirbti, parengti gelbėjimo darbų, įvykus įvykiui (pvz. darbuotojui dėvinčiam apraišus nukritus iš aukščio ir pakibus ant kritimą sulaikančio lyno) planus, išmokyti darbuotojus taikyti planuose nurodytas priemones. Saugaus darbo kultūros idėja įmanoma tik darbuotojams ir darbdaviams kartu susitelkus“, – reziumuoja S. Balčiūnas.

Prevencija – geriausias sprendimas

Norint išvengti nelaimių, būtina aktyviai rūpintis prevencija. Svarbiausi aspektai:

  • Periodinė darbo įrangos apžiūra ir priežiūra.
  • Aiškios vidaus taisyklės dėl įrangos naudojimo.
  • Darbuotojų švietimas apie saugų elgesį ir rizikas.
  • Darbo kultūros stiprinimas, kurioje kiekvienas jaučia atsakomybę už saugą.

Darbo priemonių sauga yra bendras darbdavio ir darbuotojo rūpestis, tačiau teisinė atsakomybė už nesaugias darbo sąlygas pirmiausia tenka darbdaviui. Nuo tinkamos įrangos priežiūros, instruktažų ir saugos kultūros priklauso ne tik darbuotojo sveikata, bet ir visos įmonės atsakomybė bei reputacija. Laiku pastebėti trūkumai ir ryžtingi veiksmai gali išgelbėti gyvybę.


Įgyvendinamas projektas „Įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų profesinės rizikos valdymo efektyvinimas“.

Konsultuojame tel. (0 5) 213 9772

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą