„Žodis workation labai nepatiko lietuvių kalbininkams – taip atsirado enciklopedijose žodis darbostogos. Dar prieš kovidą pradėjome kalbėti apie tai, kad poilsis gali būti derinamas su darbu arba darbas – su poilsiu. Kodėl atsirado toks poreikis? Pamatėme, kad gyvenimo tempas keičiasi, atostogų trukmė trumpėja, atostogaujama ne vienu ypu 2-3 savaites, kaip buvo įprasta. Labiau imta išnaudoti ilguosius savaitgalius, išpopuliarėjo trumposios išvykos“, – kaip Lietuvoje užgimė darbostogų idėja, 15min ėmė pasakoti Birštono turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Rūta Kapačinskaitė.
Gimus idėjai, imta apie tai kalbėti vis garsiau, apklausti kurorte veikiančių įstaigų vadovai – ar jiems tai būtų įdomu. Išgirdus atsakymus, prieš keletą metų beliko Birštoną oficialiai paskelbti darbostogų sostine.
„Galima sakyti, padovanojome Lietuvai naują madą, tendenciją. Dabar darbostogos – savaime suprantamas dalykas.
Ilgainiui kurorto apgyvendinimo įstaigos ėmė orientuotis į verslo komandas – užsipildė konferencijų salės, kurių turime daugiau nei 20 ir kurios talpina nuo kelių iki 300 dalyvių, daugėjo mokymų ir įvairaus pobūdžio verslo renginių“, – tikino R.Kapačinskaitė.
Birštono privalumai, žvelgiant iš darbostogautojo perspektyvos: rami aplinka, graži gamta, sveikatinimo paslaugos, greitas interneto ryšys, įvairios laisvalaikio ir pramogų galimybės, patraukli geografinė padėtis, miesto kompaktiškumas, saugumas ir bendradarbystės erdvės.
Sumažinti atotrūkį
Birštono TIC vadovė pastebėjo, kad pastaruoju metu atsiranda atotrūkis tarp tų apgyvendinimo įstaigų, kurios turi SPA centrus, ir tų, kurios jų neturi. Šis atotrūkis ypač išryškėja rudenį, žiemą bei pavasarį.
Padovanojome Lietuvai naują madą, tendenciją.
Negana to, COVID-19 pandemijos metu kilęs pasaulinis nuotolinio darbo proveržis pakeitė pačią darbo kultūrą. Tai tapo stimulu Birštonui įgyvendinti savo strategiją platesniu mastu.
Pradėta galvoti, kaip sumažinti minėtą atotrūkį, bet kartu išlaikyti kurortinę dvasią. Nuspręsta pritraukti į kurortą ne tik verslo komandas, bet ir pavienius nuotoliu dirbančius specialistus.
„Taip vėl grįžome prie darbostogų temos – sukūrėme strategiją, ėmėme rimčiau plėtoti šį konceptą.
Darbostogos nėra tik poilsiui atvykstančios komandos ar įmonės, bet ir laisvai samdomi ar patys sau dirbantys pavieniai žmonės, nuotoliniai darbuotojai, skaitmeniniai klajokliai, kuriems reikalingas kompiuteris ir internetas, dar galbūt – darbo stalas. Kitiems užtenka ir miške suoliuko ar kelmo. Darbostogos – priminimas, kad klajoti su kompiuteriu yra gerai, bet reikia neužmiršti ir pailsėti“, – įžvelgtą naują turizmo rinką įvardijo pašnekovė.
