Sekite 15min Google
2025 metais EIB grupės finansavimas Lietuvoje siekė 577 milijonus eurų – išskirtiniame interviu 15min N.Calvino teigė, kad šiemet ši suma turėtų išaugti maždaug keturis kartus.
Be pusės milijardo eurų paskolų Rūdninkų karinio miestelio statyboms EIB šiemet finansuoja ir daugiau projektų – nuo gynybos iki energetikos.
„Pavyzdžiui, čia, Lietuvoje, finansuojame didžiausią sausumos vėjo parką Baltijos regione. Turime ir su saugumu bei gynyba susijusių projektų — ne tik Rūdninkus. Taip pat remiame bendrą Lietuvos valstybės pasirengimo stiprinimą, todėl per pastaruosius dvejus metus į saugumą ir gynybą Lietuvoje iš viso investuojama beveik 1 mlrd. eurų.
Šiuo metu taip pat vertiname galimą 100 mln. eurų paskolą Klaipėdos uosto modernizavimui. Tai taip pat svarbus objektas saugumo požiūriu“, – 15min teigė N.Calvino.
Visą išskirtinį 15min interviu su N.Calvino skaitykite antradienio, rugsėjo 15 dienos, ryte.
Klaipėdos uoste – milžiniška transformacija
100 mln. eurų paskolą EIB ketina skirti Klaipėdos jūrų uosto pertvarkymui į strategiškai svarbius vartus gynybai, energetikai ir prekybai Baltijos regione.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas 15min tvirtino, kad EIB paskolos bus naudojamos dviejuose projektuose – naujos, pietinės uosto teritorijos, apimančios 100 ha, suformavimui ir kruizinių laivų terminalo statybai.
Klaipėdos uostas yra svarbus ir NATO operacijoms, todėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija taip pat planuoja sustiprinti uosto vaidmenį karinio mobilumo srityje, modernizuodama ir plėsdama infrastruktūrą.
Dalis kruizinių laivų terminalo bus pritaikoma NATO poreikiams – krantinėje galės švartuotis ir NATO laivai.
„Kruizinių laivų krantinės dalis bus skirta ir karinių laivų stovėjimui. Pietinės dalies teritoriją taip pat numatoma įdarbinti dvigubai paskirčiai, nes turime geležinkelio stotį, numatomas aplinkkelis, netoli įsikūrę poligonai. Nors NATO laivus galime ir dabar priimti, pajėgumai nėra pakankami žiūrint į ateitį – karinio mobilumo skaičiai auga.
Matant, kad ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos šalys turi vienintelį išėjimą į žemyną – per Suvalkų koridorių, suprantame, kad jei kas nors įvyktų, uostai tampa tais vieninteliais vartais ir Klaipėdos uostas vaidina labai svarbų vaidmenį karinio mobilumo klausimais“, – komentavo A.Latakas.
Pasak jo, vystomoje naujoje 100 ha teritorijoje taip pat bus galima priimti įvairaus dydžio bei svorio krovinius.
„Vyksta pratybos, NATO laivai atplaukia į Klaipėdą – jiems reikia vietų prisišvartuoti. Taip pat atplaukia laivai, kurie atveža techniką – jie turi išsikrauti. Klaipėdos uostas tampa ypatingai svarbiu“, – aiškino A.Latakas.
Pasak jo, Klaipėdos uosto modernizavimas svarbus ir dėl ekonominės vertės – tai leis pritraukti naujų rinkų, naujų operatorių.
Projektai taip pat apima elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūrą keltams, žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo infrastruktūrą, mažataršius uosto laivus, modernizuotas krantines jūrinio vėjo plėtrai, gilinimo darbus ir sustiprintus bangolaužius.
Šie abu projektai turėtų būti baigti 2027-2028 metų pabaigoje, investicijos iš viso sieks daugiau nei 600 mln. eurų.
