Socialiniuose tinkluose diskusijas sukėlė įmonės „Cannumo“ produkto „Gėris“ reklamos, kuriose fermentuotas gėrimas siejamas su itin konkrečiais sveikatos ar savijautos pažadais. Reklamose užsimenama apie svorio metimą, vaikų imunitetą, sporto rezultatus, GLP-1 vartojimą ir plaukų slinkimą. Internautų dėmesį itin patraukė „Gėrio“ reklama, kurioje fermentuotas aviečių gėrimas siejamas su endometriozės simptomų palengvinimu.
Endometriozė – lėtinė ginekologinė liga, kurios metu į gimdos gleivinę panašus audinys išveša už gimdos ribų, pavyzdžiui, ant kiaušidžių, kiaušintakių ar pilvaplėvės. Šie židiniai reaguoja į hormonų pokyčius, todėl menstruacijų metu kraujuoja į aplinkinius audinius ir sukelia uždegimą, skausmą bei randus.
Plačiau skaitykite: Skausmo lydima liga, gresianti baisia pasekme: gydytojai aiškina, kaip ji atsiranda?
Apie šią reklamą socialiniuose tinkluose viešai pasisakė ir viena endometriozės diagnozę turinti internautė. Įrašo autorė 15min leido pacituoti savo tekstą, tačiau paprašė neatskleisti jos tapatybės.
Savo įraše ji kritikavo reklamoje minimus teiginius apie endometriozės pilvą, estrobolomą ir perteklinio estrogeno skaidymą.
Moters teigimu, tokie pažadai, kai jie siejami su endometrioze, gali būti klaidinantys ir neetiški. Pasak įrašo autorės, tokios reklamos ypač jautrios, nes nukreiptos į pažeidžiamą moterų grupę. Ji pabrėžė, kad endometriozė nėra mada ar paprasta virškinimo problema, kurią būtų galima išspręsti vienu maisto produktu.
„Daugumai moterų diagnozės tenka laukti ilgiau nei septynerius metus, nors ši liga paveikia kas dešimtą moterį. Per tą laiką daugeliui nuolat tenka įrodinėti, kad jų simptomai yra realūs, o papildomi tyrimai – būtini. Man pačiai teko nueiti ilgą ir varginantį kelią iki diagnozės, todėl matyti tokią reklamą yra pikta ir nepriimtina.
Moterys, gyvenančios su šia liga ir negaunančios reikalingos sveikatos priežiūros, nusipelno daugiau. Jos tikrai nenusipelnė būti išnaudojamos kampanijose reklamuojant maisto produktą, kuris neturi aiškių sąsajų su medicina“, – įraše teigė mergina.
Įrašo autorė pripažino, kad naujausi moksliniai tyrimai rodo galimą žarnyno mikrobiotos gerinimo reikšmę kai kurių endometriozės simptomų valdymui. Pasak jos, panašu, kad būtent šiuo faktu ir bandoma remtis „Gėrio“ reklamose.
„Tačiau svarbu aiškiai atskirti: tai yra bendro pobūdžio mokslinės įžvalgos, o ne įrodymai, kad konkretus produktas turi tokį poveikį. Tokie teiginiai reklamoje gali būti naudojami tik tada, kai jie pagrįsti moksliniais tyrimais, atitinka ES reikalavimus ir neklaidina vartotojų“, – rašė įrašo autorė.
Po įrašu netruko pasirodyti ir daugiau kritiškų komentarų apie produktą. Dalis internautų piktinosi, kad lėtinės ligos ar kitos sveikatos problemos vis dažniau tampa reklaminės komunikacijos dalimi.
„Stebint tokią komunikaciją kyla klausimas, ar tikrai prekės ženklo vertė matuojama tik pardavimais bet kokia kaina? Lėtinės ligos, endometriozė, cholesterolis neturėtų būti trendas, kurį galima išnaudoti reklaminiams šūkiams. Tokia strategija ne kuria pasitikėjimą prekės ženklu, o priešingai – jį griauna“, – po įrašu komentavo Viktorija.
Panašią mintį išsakė ir Eglė.
„Negražu, bet rinkoje jau ne vienas „stebuklingas kompotas“ ar kortizolį reguliuojantys baltymai. Stebuklų stebuklai“, – ironizavo ji.
Pasak jos, pažadai, kad gėrimas gali padėti tvarkytis su tokia sudėtinga liga, atrodo kaip bandymas pasiekti pažeidžiamą auditoriją.
Viena komentatorė, Augustė, rašė pati serganti ketvirtos stadijos endometrioze, todėl į tokias reklamas žiūrinti skeptiškai. Pasak jos, pažadai, kad gėrimas gali padėti tvarkytis su tokia sudėtinga liga, atrodo kaip bandymas pasiekti pažeidžiamą, pagalbos ieškančią auditoriją.
„Kaip tikslinė auditorija tai įvardyčiau kaip gana trumparegišką bandymą pelnytis iš desperatiškai pagalbos ieškančios grupės. Turint omenyje, kokia tai kompleksiška liga, su labai mažai moksliškai grįstų tyrimų ir labai daug prielaidų“, – komentavo Augustė.
Ji taip pat pabrėžė, kad tai, jog apie endometriozę pastaruoju metu viešojoje erdvėje kalbama vis daugiau, dar nereiškia, kad ligos pavadinimas gali būti naudojamas kaip reklaminis „kabliukas“.
15min dėl šios situacijos susisiekė su įmonės „Cannumo“ vadovu Mykolu Karpičiumi. Pasak jo, internete kilusias diskusijas jis vertina rimtai.
Naudojo dirbtinį intelektą
„Cannumo“ yra sparčiai augantis startuolis, kuris kasdien testuoja didelį kiekį skirtingų reklaminių formatų, todėl mums itin svarbu, kad reklamos būtų ne tik paveikios, bet ir tikslios, etiškos bei atitiktų taikomus reikalavimus. Naudojome dirbtinio intelekto (DI) agentus, kurie sukūrė reklamas remdamiesi mūsų klientų atsiliepimais. Po pirmųjų pastabų reklamas ištrynėme, sustiprinome vidinę reklamos patikros sistemą. Mūsų tikslas nėra ginčytis su kritika, o iš jos mokytis ir greitai taisyti tai, kas gali kelti klausimų“, – 15min pasakojo M.Karpičius.
Pasak įmonės „Cannumo“ vadovo, produkto „Gėris“ reklamose naudojami teiginiai remiasi produkto sudedamųjų dalių savybėmis, klientų patirtimis ir bendromis mitybos bei sveikos gyvensenos komunikacijos praktikomis.
„Po pastabų peržiūrėjome reklamos formuluotes ir stipriname vidinę patikrą, kad ateityje komunikacijoje aiškiau atskirtume vartotojų patirtis, bendrus savijautos aspektus ir reguliuojamus sveikatingumo teiginius“, – minėjo įmonės vadovas.
M.Karpičiaus teigimu, produkto reklamoje formuluotė dėl endometriozės atsirado iš realių klientų atsiliepimų pagrindu kuriamo turinio.
„Cannumo“ reklamas kuria ir testuoja pasitelkdama DI agentus, kurie dirba su tikrų vartotojų patirtimis. Kadangi turime tūkstančius klientų atsiliepimų apie „Gėrį“, kurie yra vieši, DI sistema skenuoja tuos atsiliepimus ir, jei atsiliepimai kartojasi ir/arba viršija nustatytą skaičių, automatiškai sukuria reklamą. Sulaukę komentarų socialiniuose tinkluose, reklamas išjungėme. Endometriozė yra jautri ir sudėtinga sveikatos tema, todėl bet kokia komunikacija apie ją turi būti itin atsakinga. Reklamas pašalinome per 72 valandas, nepaisant to, kad atsiliepimai apie tai buvo mūsų klientų“, – komentavo M.Karpičius.
VU Medicinos fakulteto docentės, farmacininkės Indrės Trečiokienės teigimu, fermentuoti gėrimai ar produktai su gyvosiomis kultūromis gali būti maistingi ir tam tikrais atvejais naudingi. Vis dėlto vien pats fermentacijos procesas ar gyvųjų kultūrų buvimas produkte dar nereiškia, kad jo poveikis sveikatai yra moksliškai įrodytas.
„Gyvos kultūros“ reiškia, kad produkte yra gyvų mikroorganizmų. Tačiau sveikatai reikšmingas jų poveikis priklauso nuo konkrečios mikroorganizmų padermės, kiekio, gyvybingumo, vartojimo trukmės ir turi būti pagrįstas būtent tam produktui atliktais moksliniais tyrimais, pavyzdžiui, klinikiniais tyrimais“, – 15min teigė I.Trečiokienė.
I.Trečiokienės teigimu, „Gėrio“ aprašyme pateikti duomenys rodo, kad tai yra fermentuotas, rūgštus, nedidelį kiekį alkoholio turintis gėrimas su gyvomis pieno rūgšties bakterijomis ir mielėmis. Vis dėlto vien šie rodikliai savaime neįrodo konkretaus sveikatai palankaus poveikio.
Produkto sudėtis neįtikino
„Pavyzdžiui, nurodyta apatinė bifidobakterijų kiekio riba yra beveik nereikšminga. Produkto sudėtis nepagrindžia nė vieno iš pateiktų teiginių, o tai, kad gėrimas nėra kaloringas, dar neįrodo jo teigiamo poveikio svorio mažinimui“, – sakė mokslininkė.
Mokslininkė taip pat pabrėžė, kad nors yra nedidelės apimties ir ribotų mokslinių tyrimų apie galimą probiotikų poveikį imuninei sistemai ar moterų sveikatai, jie paprastai siejami su konkrečiomis probiotikų padermėmis. Todėl tokie tyrimai nėra pakankamas pagrindas teigti apie minimo gėrimo poveikį sveikatai.
„Europos Sąjungoje yra patvirtintas tik vienas su probiotikais susijęs sveikatingumo teiginys: gyvos jogurto arba fermentuoto pieno kultūros pagerina produkto laktozės virškinimą žmonėms, kuriems sunku ją virškinti“, – sakė I.Trečiokienė.
Vienoje reklamoje produktas siejamas su GLP-1, svorio metimu ir plaukų slinkimu. GLP-1 yra organizme natūraliai gaminamas hormonas, padedantis reguliuoti apetitą, sotumo jausmą ir gliukozės kiekį kraujyje. Mokslininkės teigimu, tokia reklamos komunikacija yra visiškai nekorektiška.
„Nutukimui gydyti vartojami vaistai yra GLP-1 agonistai – naujos kartos vaistai, naudojami cukrinio diabeto kontrolei ir nutukimo gydymui. Jie pirmiausia mažina apetitą ir lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl žmogus gali suvalgyti mažiau. Tačiau tai nėra tas pats, kas malabsorbcija – sumažėjęs maistinių medžiagų įsisavinimas. Laikinas plaukų slinkimas siejamas su greitu svorio netekimu ir kalorijų deficitu“, – teigė ekspertė.
Mokslininkė taip pat pabrėžė, kad, remiantis pateikta gėrimo sudėtimi, negalima teigti, jog šis konkretus produktas reikšmingai pagerintų maistinių medžiagų įsisavinimą GLP-1 agonistus vartojančiam žmogui.
„Reklamoje taip pat minimos 96 bakterijų kultūros, tačiau šio teiginio niekaip negalima pagrįsti nurodyta produkto sudėtimi. Be to, ši reklama kelia ne tik mokslinio pagrįstumo, bet ir etikos klausimų. Šiuo atveju demonizuojami gydytojo konkrečioms indikacijoms – pavyzdžiui, 2 tipo cukriniam diabetui ar nutukimui gydyti – skiriami vaistiniai preparatai. Jie turi žinomą naudos ir rizikos profilį, o toks gydymas turėtų būti aptariamas su gydytoju“, – sakė I.Trečiokienė.
Mokslininkės teigimu, tokia reklama kuria nepagrįstą ryšį tarp vaistų vartojimo ir maistinių medžiagų neįsisavinimo. Pasak jos, taip gali būti silpninamas pasitikėjimas gydymu, o tai pacientus gali paskatinti savavališkai mažinti vaistų dozę ar net nutraukti gydymą.
„Panašu, kad reklamos žinutėje naudojama ir baimės rinkodara. Plaukų slinkimas gali būti emociškai jautri tema, ypač svorį mažinantiems žmonėms. Jei šis nerimas pasitelkiamas tam, kad žmogus pirktų gėrimą, nors nėra įrodymų, jog jis apsaugo nuo plaukų slinkimo ar pagerina maistinių medžiagų įsisavinimą, tokia komunikacija gali būti laikoma klaidinančia ir neetiška“, – komentavo I.Trečiokienė.
Farmacininkė I.Trečiokienė pabrėžė, kad maisto produktams ir maisto papildams negalima priskirti gydomųjų savybių. Pasak jos, jei tokie produktai turėtų reikšmingą ir įrodytą poveikį sveikatai, jie būtų vertinami ir registruojami kaip vaistiniai preparatai.
„Kuo teiginys platesnis, stipresnis ir daugiau žadantis, tuo atsargiau jį reikėtų vertinti ir paieškoti papildomų įrodymų. Migloti teiginiai, pavyzdžiui, „palaiko žarnyną“, vartotojų atsiliepimai, tokie kaip „man padėjo“, nuomonės formuotojų patirtys ar „prieš ir po“ nuotraukos nėra pakankamas įrodymas, kad produktas turi deklaruojamą poveikį“, – sakė mokslininkė.
I.Trečiokienės teigimu, vienas produktas labai retai turi platų, greitą ir kliniškai reikšmingą poveikį daugeliui skirtingų sistemų.
„Jei tas pats produktas vienu metu esą padeda žarnynui, imunitetui, hormonams, svoriui, odai, energijai ir „simptomams“, tai labiau panašu į reklaminį pažadą, o ne į tikrą, įrodytą produkto poveikį. Tokius teiginius reikėtų vertinti kaip rinkodaros žinutę, o ne patikimą sveikatos informaciją“, – apibendrino mokslininkė I.Trečiokienė.
Užregistruotas 41 pranešimas
VMVT atstovų teigimu, nuo 2025 m. dėl bendrovės „Cannumo“ gaminamo gėrimo „GĖRIS“ buvo užregistruotas 41 pranešimas. Visi jie buvo susiję su galimais reklamos ir ženklinimo pažeidimais. Iš šių pranešimų 37 buvo tirti, dar 4 – atmesti.
Institucijos atstovai teigė, kad ženklinant ir reklamuojant konkrečius maisto produktus leidžiama nurodyti jų naudingąsias savybes sveikatai, tačiau tokiai informacijai taikomi griežti Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimai.
„Teiginiai apie maisto produkto poveikį sveikatai gali būti naudojami tik tuo atveju, jei jie įtraukti į leidžiamų teiginių sąrašus, įskaitant dėl pereinamojo laikotarpio teiginius apie sveikumą, ir yra laikomasi kitų reikalavimų dėl jų pateikimo. Prieš teiginius apie sveikumą įtraukiant į leidžiamų teiginių sąrašus, jų pagrįstumą įvertina Europos maisto saugos tarnyba“, – 15min komentavo VMVT atstovai.
Kaip pavyzdį VMVT atstovai pateikė leidžiamus teiginius apie sveikumą, susijusius su plaukų būkle. Pavyzdžiui, ant produktų gali būti nurodoma, kad „biotinas padeda palaikyti normalią plaukų būklę“ ar „selenas padeda palaikyti normalią plaukų būklę“. Leidžiamų teiginių yra ir daugiau – jie gali būti susiję su normalia įvairių organizmo sistemų, pavyzdžiui, imuninės sistemos, širdies ar skydliaukės, funkcija, būkle ar sveikata.
Taip pat leidžiamas teiginys apie jogurto bakterijų kultūrų poveikį laktozės virškinimui žmonėms, kuriems ją virškinti sunkiau. Vis dėlto, norint tokį teiginį naudoti, produktas turi atitikti nustatytus reikalavimus: 1 g jogurto ar rauginto pieno turi būti ne mažiau kaip 10⁸ kolonijas sudarančių vienetų gyvų raugo mikroorganizmų – Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus ir Streptococcus thermophilus. Ši informacija taip pat turi būti nurodyta maisto produkto ženklinime, laikantis ir kitų taikomų reikalavimų.
„Tuo tarpu teiginiai, susiję su probiotiniu poveikiu sveikatai, ES priskiriami nepatvirtintiems teiginiams apie sveikumą, tačiau dalis ES šalių leidžia juos vartoti, jei ant maisto produkto etiketės yra nurodomas produkte esantis bakterijų skaičius. Taip pat tarp leidžiamų teiginių apie sveikumą nėra teiginių apie tai, kad maistas padeda organizmui natūraliai skaidyti perteklinį estrogeną, tačiau yra leidžiamų teiginių apie sveikumą, susijusių su hormonų funkcija, pavyzdžiui, „Vitaminas B6 padeda reguliuoti hormonų aktyvumą“, – pasakojo VMVT atstovai.
Pasak institucijos, būtent maistui skirtų teiginių, susijusių su GLP-1 poveikiu sveikatai ir gydymu, nėra leidžiama – tik vaistai turi atitinkamą poveikį.
ES reikalavimus draudžiama maisto produktams priskirti gydomąsias ar ligų profilaktines savybes.
„Tuo tarpu kalbant apie gydomąsias savybes, svarbu pažymėti, kad pagal ES reikalavimus draudžiama maisto produktams priskirti gydomąsias ar ligų profilaktines savybes arba apie tokias savybes net užsiminti, išskyrus kelias išimtis specialioms maisto grupėms. Taigi maisto produkto reklamoje nurodyti, kad konkretus maisto produktas „palengvina endometriozės simptomus“, padeda „rečiau sirgti darželyje“ ar panašiai, draudžiama“, – teigė VMVT atstovai.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) šiuo metu nagrinėja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) surašytus tyrimo dokumentus dėl šių ir kitų UAB „Oktofors“ teiginių vartojimo maisto produktų reklamoje. Taip pat VVTAT yra gavusi kelis paklausimus dėl šios bendrovės gėrimų reklamų.
„Vadovaujantis Reklamos įstatymu, VMVT pagal kompetenciją vykdo tyrimus dėl Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų maisto reklamai pažeidimo ir surašo tyrimo dokumentus, kurie perduodami tolesniam nagrinėjimui VVTAT“, – 15min teigė VVTAT atstovai.
Tokia reklama draudžiama
VVTAT atstovai pabrėžė, kad Reklamos įstatymas draudžia tokią maisto produktų, įskaitant ir maisto papildus, reklamą, kuri neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams bei kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimus maisto reklamai, nuostatų.
„Vartotojas privalo gauti teisingą informaciją apie reklamuojamus produktus, kuria remdamasis galėtų priimti sprendimus dėl produktų įsigijimo ir vartojimo, todėl maisto produktų reklamoje neturėtų būti nurodoma, jog šie gaminiai pasižymi gydomosiomis ar ligų profilaktinėmis savybėmis. Jeigu nurodoma, kad gaminys turi gydomųjų ar profilaktinių savybių, tokiu atveju toks gaminys privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas ar medicinos prietaisas (priemonė)“, – teigė institucijos atstovai.
VVTAT atstovai taip pat pažymėjo, kad tiek reklamos užsakovas, tiek nuomonės formuotojai ar kiti reklamos paslaugų teikėjai, prieš skleisdami reklamą, turėtų įsitikinti, jog reklamuojamas produktas iš tiesų turi reklamoje nurodomas savybes, yra saugus ir tinkamas naudoti.
VVTAT atstovų teigimu, už Reklamos įstatymo reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą pirmiausia atsako reklamos užsakovas. Atsakomybės jis gali išvengti tik tuo atveju, jei įrodo, kad įstatymo reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės.
Reklamos paslaugų teikėjui atsakomybė gali kilti tada, kai jis žinojo arba turėjo žinoti, kad skleidžiama reklama neatitinka įstatymo reikalavimų. Taip pat – jei jis negali pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją.
Priešingu atveju jiems gali kilti atsakomybė už tokios reklamos skleidimą.
Kitaip tariant, tiek reklamos davėjas, tiek reklamos paslaugų teikėjas, žinodamas arba turėdamas žinoti, kad reklama neatitinka Reklamos įstatymo, jos skleisti neturėtų. Priešingu atveju jiems gali kilti atsakomybė už tokios reklamos skleidimą.
„Už Reklamos įstatymo pažeidimą komercinės veiklos subjektui gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 100 tūkst. eurų, tačiau ji negali viršyti 3 proc. praėjusių finansinių metų metinių pajamų. Jei pažeidimas per vienerius metus padaromas pakartotinai, bauda gali siekti iki 6 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Kai reklamos naudojimo reikalavimų ar draudimų nesilaiko fizinis asmuo, jam taikoma įstatymų numatyta administracinė atsakomybė“, – teigė VVTAT atstovai.
