Tokiu būdu šalies aludariai nori išsaugoti Lietuvos aludarystės tradicijas ir skatinti visuomenę pažvelgti į alų, kaip į unikalų kultūrinį paveldą. Kūrėjai tikisi, kad prie gildijos prisijungs visi šalies alaus gamintojai. Jų Lietuvoje yra apie 70.
„Lietuvos aludarių gildiją“ įsteigė bendrovės „Gubernija“, „Kalnapilio-Tauro“ grupė, „Ragutis“, „Rinkuškiai“ ir „Švyturys-Utenos alus“. Kompanijos nutarė, jog reikia plėsti veiklą ir rūpintis ne tik savireguliacija ir etiško verslo tradicijų skatinimu, bet ir alaus kultūrinio paveldo saugojimu, sutelkiant ir didelius, ir mažus šalies aludarius.
„Norime ateities kartoms perduoti visas geriausias mūsų amato tradicijas bei gerinti amato įvaizdį šiandien. Aludarystės tradicijos siekia XVI amžių, per šimtmečius jos buvo daug kartų primirštos ir gaivintos. Tikimės, kad sukaupę visą savo amato išmintį, sugebėsime ateities kartoms išsaugoti vertingą kultūrinį palikimą“, – sakė „Lietuvos aludarių gildijos“ vadovas Saulius Galadauskas.
Jo teigimu prisijungti prie gildijos buvo kviečiami ir mažieji aludariai. „Jiems reikia laiko apsispręsti, bet durys atviros. Visi, kurie pasiruošė laikytis gildijos įstatymų yra maloniai kviečiami“, – pridūrė S.Galadauskas.
Nesitaikys į jaunimą
Jis pažymėjo, jog gildijos nariai išsikėlė sau keletą naujų reikalavimų. Pirmiausia jie pasižadėjo kurti etišką reklamą, kuria nebus taikomasi į jaunimą. S.Galadausko teigimu, alaus reklamoje negalės būti vaizduojamas jaunesnis nei 25 metų žmogus. Anksčiau numatyta amžiaus riba buvo 21 metai.
Taip pat buvo nutarta negaminti stipresnio nei 9,5 laipsnių alaus. Anksčiau ši riba buvo pusantro laipsnio mažesnė.
Ženklins alų
Atkuriamajame „Lietuvos aludarių gildijos“ susirinkime buvo paskelbta ir apie Alaus akademijos steigimą. Ji ketina periodiškai organizuoti alaus degustavimo, gamybos, derinimo su maistu švietėjiškus renginius alaus profesionalams ir mėgėjams. Alaus akademiją sudarys vyriausieji gildijai priklausančių bendrovių aludariai.
S.Galadauskas pažymėjo, kad Alaus akademija nėra unikalus lietuviškas darinys. Pasak jo, tokios akademijos egzistuoja visose šalyse, kurios turi senas alaus gaminimo tradicijas.
Alaus akademija užsiims ne tik švietėjiška veikla. Ji leis arba neleis gildijai priklausančių alaus daryklų alų žymėti specialiu, kuriamu ženklu „Aprobuota Lietuvos aludarių gildijos“. Tikimasi, jog šis ženklas taps kokybės ženklu Lietuvoje. Juo ketinama žymėti alų, už kurio kokybę bendru sutarimu atsakys akademijos aludariai.
Šaknys – XVI amžiuje
Aludarystės amatas Lietuvoje žinomas nuo senų laikų. Jau XI amžiuje Lietuvoje buvo verdamas alus. Jis išpopuliarėjo XVI amžiuje.
„Lietuvos aludarių gildijos“ pirmtakas – Vilniaus salyklininkų cechas, kuris buvo sukurtas 1552 metais, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas patvirtino jo steigimo dokumentus.
