Šiuo metu yra įgyvendinamas projektas „Lietuvos zoologijos sodo teritorijos galimybių studijos ir detaliojo plano parengimas“, kurį finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007−2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Visuomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimas ir plėtra“. Paruošus Lietuvos zoologijos sodo teritorijos galimybių studiją ir detalųjį planą rekonstrukcijos darbams atlikti tikimasi gauti Europos Sąjungos fondų paramą iš 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu aplinkosaugos sričiai numatytų lėšų.
Ir lankytojams, ir gyventojams
Norint pamatyt kaip kitaip gali atrodyti zoologijos sodas, toli keliauti nereikia, užtenka nuvykti į kaimyninę Latviją. Gyvūnų laikymo erdvės įrengtos taip, kad maksimaliai primintų natūralias: daug žalumos ir vandens plotų ten, kur jų reikia, netrūksta ir pramogų gyvūnams. Panašiai planuojama rekonstruoti ir Kaune įsikūrusi Lietuvos zoologijos sodą. Numatoma ne tik optimizuoti erdves, bet ir praplėsti daug metų vykdomų edukacinių bei pažintinių ekskursijų spektrą.
„Dalis gyvūnų gyvena pakankamai erdviai, pavyzdžiui, kupranugariai ar avijaučiai, prieš kelis metus atnaujinome tigrų voljerą, tačiau beždžionėms ir vilkams akivaizdžiai per ankšta. O tam, kad baltasis lokys Kasparas gyventų patogiai – atsisakėme Šiaurės Amerikos lokių baribalų“, – situaciją komentavo Lietuvos zoologijos sodo atstovas ir projekto vadovas Benas Noreikis.
Lietuvos zoologijos sode vienokie ar kitokie darbai vyksta nuolatos, tačiau didelei rekonstrukcijai lėšų niekada neužteko, nors prie gyvūnų narvų ir voljerų tvarkymo prisideda ir gyventojai, aukodami 2 proc. savo pajamų mokesčio.
Lietuvos zoologijos sodo atstovai neabejoja, kad rekonstruotas zoologijos sodas galėtų tapti savotišku informacijos apie gyvąją gamtą centru. Pavyzdžiui, būtų galima išplėsti veiklą žmonių edukacijos srityje apie gyvūnų ir paukščių populiaciją. Taip pat ir toliau būtų rūpinamasi retais ir nykstančiais gyvūnais.
Lietuvos zoologijos sodas, pagal dabar laikomų gyvūnų skaičių ir esamą plotą prilyginamas vidutiniam Europos zoologijos sodui. Nuo atidarymo, 1938 metais, jis gana mažai keitėsi: plotas liko beveik toks pat, tik gyventojų skaičius išaugo nuo 40 iki 2877, tačiau turima erdvė neišnaudojama optimaliai, o sovietmečiu išlietiems betoniniams grindiniams panaikinti ir sumažinti atgrasioms storoms grotoms trūksta lėšų. Tikimasi, kad jų gavus iš ES fondų, darbai pagaliau pajudės ir Kaunas savo gyventojus ir miesto svečius vilios ne tik didele nauja arena saloje, bet ir rekonstruotu zoologijos sodu.
Aplinkos ministerija ir ES struktūrinė parama.
|
 |
