Sekite 15min Google
Daugiau kaip 60 proc. naujų investicijų Klaipėdos LEZ pernai įgyvendino lietuviško kapitalo verslai. Palyginimui, prieš penketą metų Lietuvos įmonės teatliko apie penktadalį naujų investicijų.
Vertinant pirkimus iš Lietuvos tiekėjų, lietuviško kapitalo verslai Klaipėdos LEZ sudarė 55 proc. nuo bendro 431 mln. Eur pernykščio rezultato. Šis rodiklis šį dešimtmetį yra gana stabilus, tačiau didelę jo dalį nuolat sudaro itin stambi žemės ūkio produkcijos pirkėja.
Sumokėtų GPM ir Sodros mokesčių požiūriu lietuviško kapitalo verslai pastaraisiais metais stabiliai sudaro apie trečdalį viso bendro Klaipėdos LEZ rodiklio, pernai siekusio 26,8 mln. Eur.
Kita vertus, Lietuvos kapitalo įmonių bendra apyvarta Klaipėdos LEZ praėjusiais metais sudarė vos apie penktadalį iš bendro 1,19 mlrd. Eur rezultato. Visgi didžiąją jo dalį nuolat lemia dvi itin stambios plastikų gamintojos.
Taip pat, užsienio kapitalo įmonės ir toliau išlieka stambiausiomis Klaipėdos LEZ darbdavėmis – jose pernai dirbo apie 70 proc. teritorijos darbuotojų, tačiau ši dalis per pastarąjį penkmetį kiek sumažėjo. Iš viso Klaipėdos LEZ veikia investuotojai iš 17-os pasaulio valstybių.
Tiesa, visi minėti skaičiai būtų dar didesni Lietuvos investuotojų naudai, jei jais laikytume bendras lietuvių ir užsieniečių įmones. Kai kurios užsienio kapitalu įkurtos, tačiau faktiškai savarankiškai ne vieną dešimtmetį veikiančios įmonės taip pat bent neoficialiai jau gali būti laikomos bent iš dalies „lietuviškomis“.
„Žvelgiant objektyviai, Lietuvos kapitalo investicijos šiuo metu yra perspektyviausios tiek mums, tiek kitoms šalies laisvosioms zonoms. Atitinkamai, jau ne pirmus metus lietuvių investuotojams skiriame daugiau dėmesio nei anksčiau. Tikrai nepamirštame užsieniečių, jie taip pat ir toliau ateina bei plečiasi, bet geopolitinė situacija, augančios sąnaudos ir Lietuvos verslų branda vis labiau daro savo“, – sako Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.
Pasak jo, nors minėtą statistiką kasmet gali iškreipti vienkartiniai faktoriai, o investiciniams sprendimams ir stambesnės gamybos veiklai būdinga tam tikra inercija, bendra Lietuvos kapitalo investuotojų reikšmės tendencija ryškėja, ypač – nuo 2022 m. Dar kitą vaizdą rodo Klaipėdos LEZ kokybiškų užklausų ir kontaktų (angl. leads) statistika: pernai Lietuvos verslai sudarė apie 40 proc. potencialių naujų investuotojų.
„Tokia situacija iš principo dėsninga ir be geopolitinių aplinkybių: Lietuvos kapitalo verslai pastarąjį dešimtmetį iš tikrųjų brendo, augo, plėtėsi, modernėjo. Jie vis drąsiau ir daugiau investuoja tiek gimtojoje rinkoje, tiek svetur. Jų svoris ir apimtys visiems mums tapo ypač aktualu pastaraisiais metais, kuomet lietuviai daug labiau pasitiki Lietuva nei užsieniečiai“, – kalba E. Kiudulas.
Jo teigimu, Klaipėdos LEZ visais laikais buvo plėtojama kaip „kilmės šaliai neutrali“ teritorija, t.y. kriterijus atitinkantys užsienio ir Lietuvos investuotojai turėjo ir tebeturi vienodas pelno ar NT mokesčių lengvatas. Atitinkant tam tikras sąlygas ir įsipareigojimus, stambesni investuotojai taip pat gali pretenduoti į savivaldybės ar valstybės lygio specialias programas nepriklausomai nuo jų kapitalo geografijos.
„Tiesa, užsienio kapitalas dar labai ilgai išliks reikšmingu dėl atnešamos kompetencijų, technologijų ar produktų įvairovės. Tam tikrų sektorių ar veiklų mes Lietuvoje niekada neturėjome, o atsirasdamos čia jos gali sukurti pagrindą naujoms žinioms ir aukštos pridėtinės vertės ekosistemoms. Nei mes, nei Lietuva jokiu būdu negali nusisukti nuo tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo krypties, tačiau šiandien turime konstatuoti faktą: lietuvių investuotojai yra aktyvesni, todėl privalome padėti jiems augti greičiau“, – sako Klaipėdos LEZ vadovas.
Kodėl pasirinko
Pačius naujausiai Klaipėdos LEZ įsikūrusius, bet į užsienį didžiąją dalį produkcijos eksportuojančius Lietuvos investuotojus gimtoji šalis traukia pirmiausia dėl to, kad ji turi „viską, ko reikia verslui“.
Klaipėdos LEZ „FlexStart“ pastate aromatus kuriančios ir gaminančios bendrovės „Aromatic 89“ įkūrėjas ir vadovas Arnoldas Bružas sako, kad šis verslas gimė ir užaugo Klaipėdoje. Todėl net jei dabar įmonės eksportas jau viršija 50 proc., gamyba arčiau galutinio vartotojo vis vien nebūtų racionali.
„Tačiau vien dėl eksporto augimo gamybos perkelti į kitą šalį nesiruošiame, kadangi šiandien Lietuvoje turime viską, ko reikia: komandą, nusistovėjusius procesus ir galimybę patiems būti prie gamybos, kai reikia atlikti patobulinimus ar pakeitimus. Nuolat kuriame naujus produktus ir tobuliname esančius, todėl mums svarbu, kad produkto vystymas ir gamyba būtų šalia. Priešingu atveju sprendimai, kuriuos šiandien priimame per dieną ar kelias, užtruktų gerokai ilgiau“, – komentuoja A. Bružas.
Pasak jo, Lietuva įmonei yra patogi dėl geografinės padėties ir geros prieigos prie pagrindinių rinkų – Baltijos ir Skandinavijos regionų, Lenkijos, Vokietijos.
„Šiuo metu nematome, kad gamyklos įkūrimas vienoje iš pagrindinių eksporto rinkų mums suteiktų pakankamai didelį pranašumą. Tam tikrose rinkose gaminti arčiau galutinio vartotojo teoriškai galėtų būti naudinga logistikos prasme, tačiau vien logistinis ar kaštų pranašumas kol kas neatsveria to, ką turime gamindami Lietuvoje. Klaipėdos LEZ pasirinkome todėl, kad čia radome tai, ko tuo metu labiausiai reikėjo augančiai gamybai: modernias, gamybai pritaikytas patalpas, galimybę vienoje vietoje sutelkti gamybą, sandėliavimą ir logistiką bei erdvę tolesnei plėtrai. Svarbu buvo ir tai, kad nereikėjo nuo nulio statyti savo gamyklos, galėjome daug greičiau įgyvendinti plėtrą ir pradėti veiklą naujose patalpose“, – kalba „Aromatic 89“ vadovas.
Jis užsimena ir apie tai, kad klaipėdietiška bendrovė norėjo likti būtent Klaipėdoje, todėl kiti miestai buvo svarstomi nebent teoriškai. O Klaipėdos LEZ „Aromatic 89“ rado ne tik šiandienos, bet ir tolesnio augimo poreikius atitinkančią infrastruktūrą.
Didžiąją dalį savo produkcijos iš Klaipėdos LEZ jau eksportuoja ir vos pernai čia įsikūrusi balistinės apsaugos priemonių gamintoja „Kovo šarvai“. Bendrovės generalinė direktorė Agnė Rakštytė sako, kad sprendimą kurtis Lietuvoje be kitų priežasčių lėmė ir galimybė prisidėti prie šalies gynybos ekosistemos kūrimo.
„Iš esmės mūsų specifika leidžia užpildyti spragą šiame regione – tokių produktų gamybos nėra, o jų tiekimas regione svarbus užtikrinti tiekimo grandinių saugumą. O Klaipėdos LEZ pasirinkome dėl tinkamų, jau pastatytų ir įrengtų patalpų, mokestinių ir kitų aspektų“, – teigia A. Rakštytė.
Išlieka aktyvūs
Beje, nauji užsienio investuotojai Klaipėdos LEZ išlieka pastebimi net ir pastaraisiais metais. Pernai Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės išplėtotame „FlexStart 03“ pastate veiklą pradėjo Vokietijos mechatronikos ir hidraulikos produktų bei sistemų gamintoja „HAWE Hydraulik“. Savo investicijas tęsia ir Portugalijos „IMG Group“ koncerno bendrovė „Evertis“, Klaipėdos LEZ numatanti 30 mln. Eur vertės tvarios PET plėvelės gamyklą.
Tarp reikšmingų naujų Lietuvos kapitalo investuotojų per pastaruosius metus Klaipėdos LEZ išsiskyrė elektrinių autobusų infrastruktūra vystanti „Kautra“, automobilių dalių prekybininkė „Autoaibė“, aromatų gamintoja „Aromatic 89“, taip pat naują gamyklą numatanti „Klaipėdos duonos“ grupė.
Nepriklausomai nuo kapitalo kilmės šalies, Klaipėdos LEZ teritoriją strategine laiko ir miesto savivaldybė, vien šiemet čia įgyvendinanti apie 3,2 mln. Eur vertės infrastruktūros – gatvių, kelių, elektros tinklų plėtros ir kt. – projektų.
