Šiais metais uosto dugnas buvo itin intensyviai valomas. Pasak A.Vaitkaus, to nebūta dar niekad. Iškasta 900 tūkstančių kub. metrų grunto, darbų vertė – 3,7 mln. eurų. Anksčiau vidurkis siekdavo apie 350-400 tūkstančių kub. metrų. Uostą tenka valyti itin nuodugniai, kad būtų išlaikytas patvirtintas gylis. „Jei turi gylį 14 metrų ir nėra pergilinimo, o sutariama su laivų savininkais, kompanijos nėra tikros, kad metų eigoje tas gylis nepasikeis“, – kalbėjo A.Vaitkus.
Darbai intensyviai vyko ir plėtojant geležinkelį. Anglinės kelyno rekonstrukcija atsiėjo 550 tūkstančių eurų, nauja atšaka uoste dar 635 tūkstančius. Nutiesti 429 metrai naujo geležinkelio.
Darbai virė ir uosto kanale. Gilinant iškasta apie 260 tūkstančių kub. metrų grunto, darbų vertė siekia 4 mln. eurų, iš kurių per 3 mln. skyrė ES fondai.
„Ką tai duoda? Duoda rimtą baimę tiems, kurie yra nuo mūsų į šiaurę. Šių metų ankstyvą pavasarį Rusijoje tam tikri stambūs operatoriai klausė, kada galėsime krauti bet kokio tipo „Panamax“ laivus. Šiandien tokia galimybė jau yra“, – teigė uosto vadovas.
Tas pusmetris yra reikalingas, kad net ir esant blogesniam orui laivai galėtų išlaikyti didesnį greitį ir saugiai įeiti į Klaipėdos uostą, – teigė uosto vadovas.
Šiuo metu Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos užsakymu atliekami gilinimo darbai už uosto vartų, į jūros pusę. Gilinama apie 1,7 km ilgio kanalo juosta, kuri po darbų turėtų pagilėti pusmetriu nuo 15 iki 15,5 metro.
„Tas pusmetris yra reikalingas, kad net ir esant blogesniam orui laivai galėtų išlaikyti didesnį greitį ir saugiai įeiti į Klaipėdos uostą. Visada šalia gylio sąvokos naudojame grimzdos sąvoką, šiandien galime konstatuoti, kad laivai su 13,8 m grimzda gali būti aptarnauti šiaurinėje Klaipėdos uosto dalyje, esant palankioms oro sąlygoms net ir 14 m grimzda irgi bus priimtina ir tokie laivai aptarnauti. Ką tai reiškia? Kad „Panamax“ tipo laivai bus visiškai užkrauti“, – pasakojo A.Vaitkus.
Tikslas – 17 metrų gylis
Pasak jo, visa konkurencinė erdvė, šiuo metu tvyranti Baltijos jūros regione, orientuota į didžiausių laivų pritraukimą. „Klaipėdos uostas šioje vietoje daro rimtus žingsnius į perspektyvą, gilinimas iki 15,5 metro leistų daryti kaip ir pirmą žingsnį siekiant 2018-2020 metų perspektyvoje turėti „Baltmax“ gylį Klaipėdos uosto šiaurinėje dalyje. Visa tai leistų absoliučiai be jokių ribojimų konkuruoti Baltijos jūroje“, – sakė A.Vaitkus.
„Postpanamax“ arba vadinamieji „Baltmax“ tipo laivai yra maksimaliai didžiausi laivai, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą. Jų ilgis – apie 360 m, grimzlė – 15-15,5 m. Esminis reikalavimas tokiems laivams – 17 m gylis laivybos kanale, laivų apsisukimo ratas – 420 m pločio.
Pasak A.Vaitkaus, pagal šiuo metu turimą gylį Klaipėda jau pasivijo Rygos uostą ir ateityje siekia pasivyti Taliną.
„Rygą, vieną didžiausių konkurentų, jau prisivijome ir mums yra džiugu, kad uosto naudotojai šiandien gali drąsiai pasirašinėti sutartis su krovinių savininkais. Talino Mugos uostas, pavyzdžiui, turi 17 m gylį, mūsų perspektyvoje toks gylis bus tiktai 2020 m. Kuo didesnė teritorinė plėtra ir gyliai leistų Klaipėdos uostui labai drąsiai konkuruoti 10-20 metų į priekį. Viskas vedama link to, kad išvystytume naujas teritorijas ir pasiektume naujus gylius“, – kalbėjo A.Vaitkus.
Nauda visai šaliai
Jeigu dar keletą metų atgal maždaug apie pusė milijardo būdavo įnešama į valstybės biudžetą, šiais metais pagal krovinių apyvartą skaičiuojame, kad tas skaičius drastiškai artėja link vieno milijardo, – sakė A.Vaitkus.
A.Vaitkus dar kartą pabrėžė, jog uosto teikiama nauda yra didžiulė visai šaliai.
„Nebūtų galima sakyti, kad ši nauda tik direkcijai arba krovos kompanijai, nes jeigu dar keletą metų atgal maždaug apie pusė milijardo būdavo įnešama į valstybės biudžetą, šiais metais pagal krovinių apyvartą skaičiuojame, kad tas skaičius drastiškai artėja link milijardo.
Tokie pokyčiai vyksta papildant valstybės biudžetą. Puikiai suprantame, kad nuo valstybės biudžeto priklauso mūsų visų žmonių gerovė, ar tai būtų atlyginimų didinimas, ar pensijų. Uostas yra vienas iš stambiausių, net stambiausias logistikos ir transporto mazgas, kuris turi milžinišką įtaką mūsų ekonomikai. Vien todėl, kad yra uostas, daug įmonių atsiranda mūsų teritorijoje, į Lietuvą ateina didelės investicijos“, – aiškino A.Vaitkus.
Pasak uosto vadovo, tiesioginę naudą jaučia ir klaipėdiečiai, mat uosto direkcijos lėšomis tiesiamos naujos gatvės, tvarkomas gerbūvis. Be to, uostas remia sportą ir kultūrą.
