Krovos rezultatams didžiausią įtaką darė sumažėjusios AB „Orlen Lietuva“ produktų tiekimo apimtys bei Mozyrio (Baltarusija) gamyklos remontas ir apie 40 proc. mažesnio naftos tiekimo į Mozyrio naftos perdirbimo gamyklą spalį-lapkritį, tai sumažino „Klaipėdos naftos“ mazuto eksportą iš šios įmonės.
AB „Orlen Lietuva“ (OL), kuri per Klaipėdos terminalą veža mazutą, dyzeliną, benziną ir „Litasco S.A.“ (Šveicarija), kuri per Klaipėdą eksportuoja daugiausia Mozyrio naftos perdirbimo gamyklos (Baltarusija) pagamintą mazutą, yra stambiausi „Klaipėdos naftos“ klientai.
Aiškindamas krovos rezultatų pokyčius nulėmusius veiksnius, Rokas Masiulis, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius, akcentuoja, jog esminės priežastys yra susijusios su nepalankia situacija Rytų Europos ir pasaulinėse naftos rinkose.
Pirma, pasak bendrovės vadovo, 2011 m. uždarius Lisičansko (Ukraina) gamyklą, OL pradėjo į Ukrainą vežti didesnius degalų (benzino ir dyzelino) kiekius į šią šalį geležinkeliu, todėl toks produktų logistikos ir krypties pakeitimas sumažino OL krovą per „Klaipėdos naftos“ terminalą. Be to, pasaulinėje naftos produktų rinkoje kritus naftos perdirbimo pelningumui, OL pastaraisiais mėnesiais sumažino perdirbamos naftos apimtis 150–200 tūks. tonų per mėnesį ir tai tiesiogiai veikia OL per Klaipėdą eksportuojamų naftos produktų kiekį. Vien šių metų lapkritį per „Klaipėdos naftos“ terminalą krauta perpus mažiau OL naftos produktų nei įprasta tokiu laikotarpiu.
Antra, nuo 2013 m. IV ketvirčio sumažėjo Rusijos naftos tiekimas Baltarusijos naftos perdirbimo įmonėms nuo planuotų 5,1 iki 3,2 mln. tonų ir tai paveikė Mozyrio naftos perdirbimo įmonės veiklą, nes Rusijos naftos tiekimas Baltarusijai palyginti su planais ir 2012 metų faktiniais kiekiais sumenko apie 40 proc. Be to, Mozyrio naftos perdirbimo įmonė nuo rugsėjo pradžios iki spalio mėnesio pabaigos buvo remontuojama, todėl jos gamybos ir eksporto apimtys gerokai sumažėjo.
Trečia, rusiškų naftos produktų krova Klaipėdoje praktiškai išnyko per paskutiniuosius trejus metus dėl Rusijoje aktyviai plėtojamo Ust Lugos bei kitų naftos produktų krova užsiimančių uostų. Šiuo metu vien per Ust Lugos uostą kraunama apie 1-1,2 mln. tonų rusiškų tamsių naftos produktų per mėnesį - anksčiau šie produktai buvo kraunami Baltijos valstybių uostuose.
Kita vertus, anot R.Masiulio, KN finansiniai rodikliai išliko geri, nes net ir kritus krovai, bendrovė užsitikrino pajamas pasirašiusi „take or pay“ (angl. „imk arba mokėk“) tipo sutartį su Litasco S.A. Tai itin stipri Rusijos „Lukoil“ grupės, kurios metų apyvarta viršija 100 mlrd. JAV dolerių, bendrovė. Sutartimi „Litasco S.A.“ įsipareigojo per metus „Klaipėdos naftai“ perkrovai patiekti daugiau kaip 2 milijonus tonų naftos produktų ir kompensuoti bendrovės praradimus, jei pakankamas krovinio kiekis nebus pristatytas. Ši sutarties nuostata skatina šią bendrovę kiek įmanoma daugiau krovinių vežti per Klaipėdos uostą.
„Įvertinus sudėtingą, bet tikėkimės, ilgai neužsitęsiančia padėtį rinkoje, tokia sutartis yra neabejotinai palanki. Be to, „Litasco S.A.“ didžiąja dalimi visada valdė mazuto srautą iš Baltarusijos per KN. Įvertinus situaciją, galime drąsiai teigti, jog ši krovos sutartis su padeda mums išlaikyti gerus finansinius rodiklius, bei užtikrinti kiek įmanoma daugiau užsakymų mūsų partneriams AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui“, - sutarties naudą pabrėžia „Klaipėdos naftos“ vadovas.
Bendrovės preliminarios pardavimo pajamos 2013 m. lapkričio mėnesį siekė 9,6 mln. litų, arba 27,8 proc. mažiau, palyginti su 2012 m. lapkričiu. Per 11 šių metų mėnesių preliminarios pardavimo pajamos siekė 116,0 mln. litų ir jos, palyginti su 2012 m. vienuolikos mėnesių pardavimo pajamomis, yra tik 5,1 proc. mažesnės. Krova per 11 mėnesių sumažėjo 12,1 proc.
Valstybei priklauso 72,32 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų.
