Valstybės valdomų įmonių grynasis pelnas kartu su turto ir žaliavos mokesčiais valstybei 2012 m. siekė 436,8 mln. litų – beveik du kartus daugiau nei prieš metus.
Energetikos sektoriaus šuolis
Geriausiais rezultatais 2012 m. galėjo pasigirti transporto sektoriaus įmonės – jos uždirbo 210 mln. litų grynojo pelno. AB „Lietuvos geležinkeliai“ grynasis pelnas siekė 129 mln. litų ir buvo 20 mln. litų mažesnis nei 2011 m.
Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos pelnas pakilo nuo 70,4 mln. litų 2011 m. iki 89 mln. litų 2012 m.
„Skiriant vadovus pirmiausia turi būti keliamas kompetencijos reikalavimas", - sakė A.Butkevičius.
Labiausiai, palyginti su 2011 m., pagerėjo energetikos sektoriaus įmonių rezultatai – jos 2012 m. uždirbo 100 mln. litų, nors 2011 m. patyrė 102 mln. litų nuostolių. Geriausiai sekėsi VĮ Ignalinos atominei elektrinei, kuri per metus uždirbo 26,6 mln. litų pelno.
Miškų urėdijų pardavimo pajamos dėl sumažėjusio apvaliosios medienos pardavimo kainos sumenko 9,3 proc.
Valstybės valdomų įmonių pelnas 2012 m. galėjo būti dar didesnis, tačiau dėl „Snoro“ banko bankroto 2011 m. praradusios 182 mln. litų, po metų įmonės apskaitė dar 31,5 mln. litų nuostolių dėl Ūkio banko bankroto.
Svarbiausia kompetencija
Kreipdamasis į užsienio diplomatus premjeras prisipažino, jog pirmą kartą dalyvauja valstybės įmonių rezultatų pristatyme. Jis pasidžiaugė pagerėjusiais rezultatais, tačiau pabrėžė, jog valstybės įmonių tikslas nėra pelnas, o kokybiškos paslaugos prieinamomis sąlygomis suteikimas vartotojams.
„Siekiame kuo didesnio viešumo, kuris skatins pasitempti ir siekti kuo geresnių rezultatų. Galima diskutuoti, kaip pasaulyje keičiasi valstybės įmonių valdymas. Dabar kalbama apie sisteminį valdymą. Toks požiūris yra naujas. Siekiame, kad valstybės įmonėse dirbtų tik kompetentingi ir motyvuoti žmonės. Mano manymu, skiriant vadovus pirmiausia turi būti keliamas kompetencijos reikalavimas. Skandinavijoje valstybinės įmonės savo rezultatais nenusileidžia privačioms. Tikiu, kad panašiai bus ir Lietuvoje. To turime siekti. Tai vienas mūsų valstybės prioritetų", – sakė ministras pirmininkas.
A.Butkevičius minėjo, kad svarstytina, kiek reikia surinkti dividendų ir kiek lėšų palikti įmonių vykdomų projektų finansuoti.
Nepriklausomi vadovai neišsilaiko
„Šiuo metu labai sunku pasakyti, ar valstybės valdoma įmonė yra efektyvi ir reikalinga", - sakė E.Gustas.
Ūkio ministras Evaldas Gustas nurodė, kad bus siekiama atskirti komercines ir nekomercines įmonių funkcijas. „Šiuo metu labai sunku pasakyti, ar valstybės valdoma įmonė yra efektyvi ir reikalinga", – sakė ministras.
Pasak jo, vyriausybei pateiktos pataisos, kuriomis siekiama nustatyti kitokią įmonių valdymo formavimo praktiką. Siekiama, kad visose įmonių valdymo institucijose atsirastų nepriklausomų atstovų. Šį principą bus siekiama įtvirtinti įstatymuose, kad jis taptų privalomas.
Darbo grupės valstybės valdomų įmonių reformos įgyvendinimo klausimams atstovė Arminta Saladžienė džiaugėsi, kad prieš 3 ar 4 metus informacijos apie valstybės valdomas įmones buvo itin mažai, tačiau situacija pasikeitė. „Skaidrumas ir kompetencija yra svarbiausi kriterijai. Žingsnis po žingsnio žengiame tobulindami valstybės įmonių valdymą", – sakė ji.
A.Saladžienė nurodė keturias sritis, kurias būtina tobulinti: "Pirmoji tobulintina sritis yra įmonių valdymas. Būtina plačiau taikyti nepriklausomų valdybos narių praktiką. Valdybos nariai yra skiriami visai kadencijai. Šio principo dažnai nesilaikoma. Kai šis principas laužomas, į valdybas neįmanoma pritraukti profesionalų. Be to, taip valdybos diskredituojamos visuomenės akyse. Reikia aiškiai apibrėžti įmonių tikslus ir funkcijas. Tai pagerintų paslaugų kokybę ir leistų optimizuoti valstybės lėšas. Turi būti tobulinama vadovų motyvavimo sistema. Norime mūsų įmones patikėti kompetentingiems vadovams, kurie sutiktų ateiti iš privataus sektoriaus. Valdymo koordinavimo centro vaidmuo turėtų būti stiprinamas. Jis turėtų veikti kaip įmonių kompetencijos centras. Šiandien VKC veikia kaip analitinis centras. Jam galėtų būti deleguotos kontrolės, valdybų narių atrankos ir kitos funkcijos. Taip būtų sumažinta administracinė našta pačioms valstybės įmonėms".
