Už rezoliuciją balsavo 55 parlamentarai, balsavusiųjų prieš nebuvo, o du deputatai susilaikė. Dar 23 įstatymų leidėjai nedalyvavo balsavime.
Tačiau šis parlamento sprendimas nereiškia, kad I.Rimševičius neteko Latvijos banko vadovo posto, nes pagal galiojančius teisės aktus Saeima jį iš posto pašalinti gali tik jo paties prašymu arba tuo atveju, jeigu teismas jo atžvilgiu priimtų apkaltinamąjį nuosprendį.
Didelio kyšio reikalavimu ir paėmimu įtariamas I.Rimševičius yra pasiūlęs susitikti su parlamento frakcijų nariais ir atsakyti į jų klausimus dėl jam iškeltos bylos.
„Atsižvelgęs į dabartinę padėtį, paprašiau sudaryti galimybę kuo skubiau asmeniškai susitikti su įstatymų leidėjais, kad galėčiau tiesiogiai pakomentuoti man pareikštus įtarimus, aptarti visą išsamią su jais susijusią informaciją ir visapusiškai, nešališkai bei išsamiai informuoti įstatymų leidėjus apie šią bylą“, – pareiškė I. Rimševičius laiške parlamento frakcijoms.
Latvijos banko vadovas, kuris įtariamas reikalavęs ir paėmęs mažiausiai 100 tūkst. eurų kyšį, nusprendė nesitraukti iš savo pareigų ir tvirtina esąs nekaltas.
Tuo tarpu tyrimą atliekantis Korupcijos prevencijos biuras (KNAB) jam uždraudė išvykti iš Latvijos ir vadovauti centriniam bankui.
ECB prašys Teisingumo Teismo išaiškinimo dėl I.Rimševičiui nustatytų kardomųjų priemonių
Europos Centrinis Bankas (ECB) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo paprašys išaiškinti, ar Latvijos banko vadovui Ilmarui Rimševičiui nustatytos kardomosios priemonės faktiškai reiškia jo pašalinimą iš pareigų, po ketvirtadienį įvykusio ECB Valdančiosios tarybos posėdžio pareiškė euro zonos centrinio banko vadovas Mario Draghi.
Po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje jis pareiškė, kad Valdančioji taryba vienbalsiai nusprendė Teisingumo Teismo prašyti „išaiškinti ... ar individualios kardomosios priemonės, kurias Latvijos banko vadovui nustatė Latvijos kovos su korupcija institucija ... faktiškai reiškia jo atleidimą nuo pareigų ir ar šios priemonės atitinka (ES) teisės aktus“.
