„Kas tokį niekalą pirks, klausė. Sulaukiau komentarų iš tokių žmonių, kurių šeimose yra švenčiama šita šventė. Buvo toks asmeninis nusistebėjimas. Toks įspūdis, kad lietuviai bijo lietuviškos simbolikos“, – pokalbį pradėjo P.Paulaitis.
Jo manymu, žmonės bijo būti apkaltinti nacionalizmu, netgi fašizmu, nenori būti tapatinami su „skustagalviais, todėl simbolikos vengia.“
Ar bus pirkėjų po Kovo 11-osios?
Jo projektas vadinasi „Lithuania 100“. Interneto svetainėje P.Paulaitis pardavinėja džemperius su Vyčiu arba vėliava (kaina – 30 eurų), įvairias kepures su vėliava arba užrašu „Lietuva“ (kaina – nuo 22 eurų), pagalves, puodelius ir įvairius kitus aksesuarus su tautine simbolika.
Laikau save jaunesnės kartos atstovu ir manau, kad darbas turi teikti visišką malonumą, – pasakojo P.Paulaitis.
Artėjant dar vienai laisvės šventei (Kovo 11-ajai), verslas išgyveno pakilimą, tačiau vyras spėja, kad po to entuziazmas nuslūgs, ir žmonės atributų su tautine simbolika nebegraibstys.
„Pradinė mintis buvo šimtmečio, bet pats supranti, kad tai yra laikina ir tas entuziazmas slops“, – todėl dabar jis kalbasi su menininkais, kad jie sukurtų jam kiek neutralesnių, bet vis dar tautiškumą atspindinčių simbolių, kurie jau tiktų ne tik lietuviams.
„Toliau norėčiau atrasti tokius simbolius, kurie tiktų ir, pavyzdžiui, vokiečiams“, – P.Paulaitis pasakojo, kad šiuo metu, be Lietuvos, dar siunčia savo produkciją į Rusiją, Didžiąją Britaniją, JAV, Airiją.
Daiktų pats nesandėliuoja
P.Paulaitis pasakojo į verslą investavęs ne tik pinigus, bet ir labai daug laiko.
„Laikau save jaunesnės kartos atstovu ir manau, kad darbas turi teikti visišką malonumą. Nuo rugsėjo iki kokio sausio labai daug laiko praleidau aiškindamasis, kaip viskas vyksta. Nenorėjau prisipirkti daug džemperių ir po to nežinia ką su jais daryti – Kaziuko mugėje sėdėti, iš namų sandėlį paverst? Ne, man taip netiko“, – apie verslo pradžią pasakojo vyras.
Dabar jis yra susitaręs su tiekėjais ir spaudą atliekančia įmone – vos tik kam nors užsisakius prekę iš jo elektroninės parduotuvės, P.Paulaitis kreipiasi į savo partnerius, kurie ir pagamina džemperį – jį gamintojas siunčia spaudos įmonei.
„Aš realiai neturiu nė vieno džemperio, bet, tik įvykus užsakymui, mano tiekėjas duoda džemperį mano gamintojams, kurie klijuoja ženklą. Tas rūbas yra gana kokybiškas, ir man užtruko surasti gamintoją“, – pasakojo vyras.
Ragino sukčiauti
„Manęs klausia, kuo aš išskirtinis. Galvoju, na taip, gal niekuo labai originaliai ir neišsiskiriu. Na, gal tuo, kad nesukčiauju. Juokavau, kad reikia svetainėje įsidėti užrašą „mes nesukčiaujame“, – kalbėjo P.Paulaitis.
Jis pasakojo sulaukęs ne vieno siūlymo pataupyti kokybei.
„Man nemažai žmonių sakė: tai tu atsivežk tų pigių džemperių iš Lenkijos, klijuok lipduką ir pardavinėk po 30 eurų. Sakiau, kad ne, taip nedarysiu. Būtų jau vien prieš saviškius sarmata sukčiauti“, – pasakojo vyras.
Jis nemano, kad kada nors šis verslas gali tapti pagrindiniu pajamų šaltiniu.
„Jeigu per metus tai bus atsipirkę, sakysiu, kad ok. Tai gali tapti pasyviomis pajamomis, hobiu. Gali būti, kad pasibaigs Kovo 11-oji ir niekam to nebereikės“, – P.Paulaitis atviravo, kad padarė tikrai nemažai klaidų, dėl to praradęs ir laiko, ir pinigų.
„Esu didžiulį feilą padaręs. Visiškai nežinodamas buvau pavogęs iš LT Identity ženklą. Iš kvailumo ir bėgimo buvo netyčia padarytas toks dalykas. Visko tiek yra, kad niekas nebesigilina“, – dėstė pradedantysis verslininkas.
Vienybė nežydi
P.Paulaitis norėtų, kad daugiau žmonių nešiotų Vyčio simboliką. Ir ne tik dėl to, kad tai leistų jo verslui klestėti.
Norėtųsi, kad daugiau žmonių tą Vytį nešiotų. Kad jie suvoktų tai, kaip tokį sujungimo simbolį. Vienybė težydi. Bet tos vienybės mažoka, – sakė P.Paulaitis.
„Pats Vytis nėra karžygys, kaip daug kas įsivaizduoja. Tai yra senovės lietuvių kario vėlė. Mes jo nebeturim, bet kaip dvasia sklando. Jis sujungia LDK ir modernią Lietuvą. Man tas sujungimas toks atrodo žiauriai prasmingas“, – dėstė verslininkas.
Jis pats savęs dideliu patriotu nelaiko.
Negaliu sakyti, kad viską darau tik dėl savo valstybės. Bet turėjau šimtą progų emigruoti, bet to nepadariau, nes man čia yra faina. Norėtųsi, kad daugiau žmonių tą Vytį nešiotų. Kad jie suvoktų tai, kaip tokį sujungimo simbolį. Vienybė težydi. Bet tos vienybės mažoka“, – sakė P.Paulaitis.
5 proc. savo pelno jis yra pažadėjęs skirti labdarai: „ Su žmona mes nuolat kam nors aukojame, drabužių neišmetame. Turėtų būti daug stipresnė mecenatystė.“
