Sekite 15min Google
VMVT savo pranešime nurodė, kad padidėjęs vandenilio cianido rūgšties kiekis nustatytas Lietuvoje pagamintoje linų sėmenų žolelių arbatoje.
Atlikusi patikrinimą UAB „Acorus Calamus“, arbatžolių perdirbimo, fasavimo ir realizavimo gamybos įmonėje Švenčionyse, tarnyba nustatė, kad rinkai buvo tiekiamos dvi linų sėklų žolelių arbatos virškinimo sistemai, 200 g, partija: Nr. L1992509 (pagaminta 2025-09-22, geriausias iki 2028-08) ir Nr. L3012511 (pagaminta 2025-11-23, geriausias iki 2028-10).
Šios arbatos buvo pagamintos Švenčionių vaistažolių fabrike pagal UAB „Acorus Calamus“ užsakymą.
Patikrinimo metu buvo įvertinta produkto gamyba, panaudota žaliava, jos kilmė, kiekiai ir produkto išplatinimas.
Nustatyta, kad minėtos arbatos partijos buvo pateiktos prekybai Lietuvoje ir kitų šalių rinkoms (Airija, Moldova, Jungtinė Karalystė, Latvija).
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nurodo, kad linų sėklose natūraliai yra junginių, iš kurių gali susidaryti vandenilio cianido rūgštis.
Didesni šios medžiagos kiekiai yra kenksmingi žmogui, todėl Europos Sąjungoje nustatytos didžiausios leistinos jos koncentracijos maisto produktuose.
Prekybą sustabdė
Bendrovės „Acorus Calamus“ vadovas Elmantas Pocevičius 15min teigė, kad įmonė apie tyrimo rezultatus sužinojo būtent iš Airijos.
„Ten eksportuojame savo produkciją į Airiją ir Jungtinę Karalystę. Airijos institucijos ištyrė mūsų produktą ir nustatė, kad vandenilio cianido rūgšties kiekis yra per didelis“, – sakė jis.
Pasak vadovo, įmonė sustabdė prekybą šios partijos produktais ir pateikė visą informaciją Lietuvos VMVT, tačiau galutinio tarnybos sprendimo dar nėra sulaukusi.
Yra nustatytos leistinos šios medžiagos ribos
Europos Sąjungoje didžiausi leistini vandenilio cianido rūgšties kiekiai linų sėklose galioja nuo 2023 metų.
Pagal Europos Komisijos reglamentą neapdorotoms linų sėkloms, skirtoms tolesniam perdirbimui, taikoma 250 mg/kg riba, o galutiniam vartotojui parduodamoms neapdorotoms linų sėkloms – 150 mg/kg. Šios ribos nustatytos remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) moksliniu vertinimu.
EFSA taip pat akcentuoja, kad vandenilio cianido rūgštis natūraliai susidaro iš linų sėklose esančių cianogeninių glikozidų, o terminis apdorojimas gali sumažinti žmogaus organizmui prieinamo cianido kiekį.
Būtent tai ir tapo pagrindiniu ginčo objektu – gamintojas tvirtina, kad laboratorija turėjo tirti pagal instrukciją paruoštą arbatą, o ne pačias linų sėklas. Ar toks aiškinimas atitinka teisės aktus, turėtų įvertinti VMVT.
Tyrė ne taip, kaip produktą reikia vartoti?
E.Pocevičiaus teigimu, Airijos laboratorija tyrė ne pagal vartojimo instrukciją paruoštą arbatą, o pačias linų sėklas.
„Nors vandenilio cianidas skamba labai grėsmingai, tai nėra kažkoks pridėtas chemikalas – tai natūrali medžiaga, esanti linų sėklose. Ji ten yra visada“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, teisės aktuose taikomos skirtingos ribinės vertės neapdorotoms ir galutiniams vartotojams skirtiems produktams.
„Airijos laboratorija nustatė 220 mg/kg. Tai mažiau nei leistina neapdorotų linų norma – 250 mg/kg, tačiau daugiau nei galutiniam produktui taikoma 150 mg/kg riba. Tačiau jie tyrė ne paruoštą arbatą, o pačias sėklas“, – aiškino bendrovės vadovas.
Jo teigimu, ant pakuotės aiškiai nurodyta, kad arbatą būtina užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 20 minučių.
„Ši medžiaga yra labai jautri karščiui. Užpylus verdančiu vandeniu ji suyra. Jeigu produktas būtų paruoštas pagal vartojimo instrukciją, viskas būtų gerai“, – tvirtino jis.
Anot E.Pocevičiaus, ši situacija gali paskatinti peržiūrėti ženklinimą.
„Gali būti, kad ateityje papildomai įspėsime vartotojus nevartoti neparuoštų linų sėklų. Tačiau mūsų pozicija nesikeičia – jeigu produktas ruošiamas taip, kaip nurodyta ant pakuotės, jis yra saugus“, – teigė E.Pocevičius.
Papildyta 2026 07 15
VMVT: tiekimas rinkai yra sustabdytas
VMVT 15min informavo, kad atsižvelgiant į nustatytą neatitiktį maisto saugos reikalavimams, tarnybos sprendimu šiuo metu produkto tiekimas rinkai yra sustabdytas.
Įmonė įpareigota susigrąžinti nesaugų produktą iš prekybos vietų, pašalinti jį iš rinkos, saugiai sunaikinti bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Šių partijų produktą įsigiję vartotojai turėtų jo nevartoti ir kreiptis į prekybos vietą dėl produkto grąžinimo arba vadovautis pardavėjo pateikta informacija.
VMVT specialistai įspėja, kad cianido rūgštis (arba vandenilio cianidas) augaluose praktiškai neaptinkamas kaip laisvas junginys, o yra „paslėptas“ vadinamosiose cianogeniniuose glikoziduose, kurie leidžia augalui kaupti cianido rūgštį nepatiriant jos toksiškumo.
Toksikologiniu požiūriu svarbaus cianido rūgšties kiekio maiste nėra aptinkama, ji išsiskiria, kai augaliniai maisto produktai, kurių sudėtyje yra cianogeninių glikozidų, yra kramtomi arba kitaip perdirbami ir šie glikozidai susiduria su hidroliziniais fermentais.
Kadangi cianido rūgštis visada formuojasi kaip nedisocijuotos rūgšties ir disocijuotų cianido jonų mišinys, šiam mišiniui apskaičiuojama su sveikata susijusi orientacinė vertė, vadinama cianido verte.
Jei vartojami tam tikri maisto produktai, pvz., sėmenys, migdolai, kuriuose yra daug cianogeninių glikozidų, cianido ūmaus poveikio etaloninė dozė gali būti viršyta. Atkreiptinas dėmesys, kad vartojant maltus linų sėmenis organizmas pasisavina daugiau cianido rūgšties nei valgant nemaltus ar termiškai apdorotus linų sėmenis.
Europos maisto saugos tarybos duomenimis, cianido rūgštis lengvai absorbuojama iš virškinamojo trakto ir greitai pasiskirsto visuose organuose.
Ūminio apsinuodijimo cianidu požymiai žmonėms yra galvos skausmas, galvos svaigimas, sulėtėjęs kvėpavimas, metabolinė acidozė, sumišimas, koma, traukuliai ir mirtis.
Pagrindinis ūminio cianido toksiškumo veikimo būdas yra oksidacinio fosforilinimo slopinimas, dėl kurio gaminama anaerobinė energija.
Dėl didelio deguonies ir energijos poreikio smegenys ir širdis yra ypač jautrios cianidui, todėl gali išsivystyti hipoksija ir sutrikti gyvybinės funkcijos.
