Šiuo metu direktyvos perkėlimo terminas – 2026 m. birželio 7 d., tačiau Lietuvoje dar nėra priimtų teisės aktų, kurie aiškiai nustatytų naujus reikalavimus. Tai reiškia, kad darbdaviai mato artėjančius įsipareigojimus, tačiau vis dar neturi aiškių taisyklių, kaip juos įgyvendinti praktikoje.
„Darbdaviai supranta, kad artėja svarbūs pokyčiai, tačiau šiandien vis dar nėra aiškių tvarkos aprašų, ataskaitų formų ar praktinių gairių, kaip reikės taikyti naujus reikalavimus. Tai kelia ne tik neapibrėžtumą, bet ir realią riziką suklysti“, – sako Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
LDK prezidentė Aurelija Maldutytė pabrėžia, kad Lietuvos situacija nėra išskirtinė – Nyderlandai jau nukėlė įgyvendinimą į 2027 metus, Danija planuoja reikalavimus taikyti nuo 2027 m., o Švedija siūlo ne tik atidėti įgyvendinimą, bet ir inicijuoja direktyvos peržiūrą Europos Sąjungos lygiu. Kritiška pozicija dėl direktyvos taip pat viešai išsakoma Estijoje, kur akcentuojama perteklinė administracinė našta verslui ir siūloma jos įgyvendinimą atidėti maždaug dvejiems metams, kartu signalizuojant, kad direktyva nebus įgyvendinta nustatytu terminu.
„Tai rodo, kad problema nėra pavienė – direktyva daugeliui šalių yra per sudėtinga ir sukuria reikšmingą papildomą administracinę naštą“, – teigia A. Maldutytė.
„Negalime kurti situacijos, kai įmonės turi ruoštis iš esmės nežinodamos, kokių konkrečių sprendimų iš jų bus reikalaujama – nuo apskaitos sistemų pritaikymo iki darbuotojų pareigybių struktūrų bei vertės nustatymo ir peržiūros“, – priduria ji.
Lietuvos darbdavių konfederacija siūlo nacionaliniu lygmeniu svarstyti direktyvos įgyvendinimo atidėjimą, nustatyti realistišką pereinamąjį laikotarpį, taip pat inicijuoti diskusiją Europos Sąjungos lygiu dėl direktyvos nuostatų peržiūros ir bendradarbiauti su valstybėmis, kurios jau kelia šį klausimą, ypač su Švedija.
Konfederacijos teigimu, svarbu ne tik laikytis termino, bet ir užtikrinti, kad reguliavimas būtų aiškus, proporcingas ir realiai įgyvendinamas.
