Atlikus apklausą taip pat paaiškėjo, kad lietuviai itin vertina galimybę vairuoti naują automobilį, kurio degalų sąskaitas apmoka darbdavys. Net 23 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie sutiktų dirbti provincijoje, jei tik jiems būtų suteiktas naujas automobilis ir neribotas kuro kiekis įmonės sąskaita.
„Žmonių, kurie važiuodami į darbą įveikia palyginti didelius atstumus, Lietuvoje yra ir dabar. Tačiau tokiai praktikai labiau plisti trukdo didelės degalų kainos, suvalgančios nemažą dalį darbuotojo pajamų. Išsprendus šį klausimą, tikėtina, atsirastų gerokai daugiau tokių, kuriems geografinė darbo vieta nebūtų pats svarbiausias dalykas“, – tvirtino cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Anot jos, nors stereotipiškai manoma, kad darbuotojui svarbiausia pinigai, apklausos rezultatai parodė, kad padidintas atlyginimas nebūtų didžiausia paskata imtis darbo ne didmiestyje. Tik 16 proc. respondentų nurodė, jog sutiktų dirbti provincijoje, jei ten gautų 500 Lt ir daugiau pakeltą atlyginimą.
„Žmonės supranta, kad provincijoje pragyvenimas yra pigesnis. Ten gaunant šiek tiek mažesnį atlyginimą nei didmiestyje, vis tiek galima gana patogiai gyventi ir neskaičiuoti kiekvieno lito. Dėl šios priežasties uždarbio padidėjimas nemažai daliai žmonių nėra tai, kas lemtų jų apsisprendimą – persikelti į provinciją ar ne“, – sakė viena iš apklausos iniciatorių R.Tatarėlytė.
Dar dvi priežastys, kurias pasirinko atitinkamai 11 ir 10 proc. cvmarket.lt apklausos dalyvių, yra susijusios su darbo pobūdžio ir profesijos atitikimu bei suteikiama gera gyvenamąja vieta.
Mažiausiai – tik 3 proc. – respondentų teigė, jog juos persikelti į provinciją paskatintų galimybė gyventi arčiau giminaičių.
„Apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai nėra nusistatę prieš darbą ir gyvenimą provincijoje. Jei ten tikrai būtų gerų darbo pasiūlymų, nekiltų problemų susigrąžinti žmones į mažesnius miestelius. Tačiau periferijoje vyraujantis nedarbas kol kas nesitraukia ir į tai turėtų būti reaguojama valstybiniu lygiu. Reikėtų plėtoti ne tik didmiesčius, bet ir siekti tvaraus šalies ekonominio vystymosi, kuriame svarbią vietą užimtų ir maži miesteliai“, – svarstė R.Tatarėlytė.
