Grupės pelnas šiemet siekė 29,5 mln. eurų, tuo metu pernai sausį–birželį jis buvo 18,6 mln. eurų. Anot „Lietuvos geležinkelių“, šių skaičių negalima lyginti, nes praėjusių metų rezultate neatsispindi keleivių vietinio vežimo nuostolių kompensavimo dotacija, kuri buvo išmokėta antroje metų pusėje.
Šiemet dotacija yra apskaitoma kiekvieną mėnesį ir atsispindi pusmečio pelne. Eliminavus dotacijos ir kitų vienkartinių veiksnių įtaką, grupės grynasis pelnas išliko panašiame lygyje, kaip ir pernai.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos teigimu, kiekviena grupės veikla susiduria su skirtingais iššūkiais, tačiau komanda tvarkosi sėkmingai.
„Krovinių vežimo veikloje stebime aršią kovą visame regione. Tačiau diversifikuodami savo veiklą, ieškodami naujų galimybių rinkoje, sugebame būti konkurencingi ir pasiūlyti verslui geriausius sprendimus. Keleivių vežimo komanda demonstruoja puikius verslo rodiklius, kuria patogias keliones, atsižvelgdami į keliautojų poreikius. Infrastruktūros direkcija vykdo strategiškai svarbius projektus, užtikrina, kad šalies geležinkelių tinklas būtų saugus ir efektyviai valdomas“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Iš krovinių vežimo verslo gautos pajamos siekė 207,4 mln. eurų ir, palyginti su 2018 metų pirmuoju pusmečiu, nepakito. Mažėjusias tranzitinių krovinių vežimo apimtis pavyko kompensuoti padidinus vietinio pervežimo apimtis – didėjo naftos produktų, trąšų, mineralinių produktų srautas.
Krovinių vežimo direkcija, kurios veiklą nuo gegužės pirmos dienos perėmė naujai įsteigta akcinė bendrovė „LG Cargo“ vežė 26,9 mln. tonų krovinių – 300 tūkst. tonų mažiau nei prieš metus.
Geležinkelių infrastruktūros direkcijos investicijos į infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą šiemet augo 68,5 procento. 11 mln. eurų investuota į geležinkelio kelių atnaujinimą, 10 mln. – į „Rail Baltica“ projektą. Bendros visos grupės investicijos šiemet išaugo 32 procentais.
Pirmąjį pusmetį traukiniais keliavo 2,8 mln. žmonių – 15 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Populiariausiu maršrutu išliko Vilnius-Kaunas, juo keliavo 725 tūkst. keleivių – 3,3 proc. daugiau nei pernai. Didžiausias augimas fiksuojamas maršrutuose Vilnius – Oro uostas – Jašiūnai ir Kaunas – Kazlų Rūda – Marijampolė. Juose keleivių srautas padidėjo atitinkamai 52 ir 49 procentais.
