ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ketvirtadienį lankosi Vokietijos, Lietuvos, Estijos ir Latvijos darbo biržų vadovai. Nė vienas jų savo šalies darbo rinkos situacijos nevadina idealia ir vardija didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria.
Lietuviai, kaip pabrėžė šalies Darbo biržos direktorė Ligita Valalytė, nėra labai lankstūs darbo rinkoje – jie ilgai galvoja apie persikraustymą, o ką jau kalbėti apie profesijos pakeitimą.
Pasak jos, mokymosi evoliucija yra labai lėta – nors verslas jau automatizavo dalį procesų, darbo rinka vis dar nepasiūlo reikalingų specialistų. O nekvalifikuotų darbuotojų reikia vis mažiau.
Tiesa, Vokietijos užimtumo tarnybos direktorius Wolfgangas Mülleris Baltijos valstybes apibūdino kaip tik kaip labai mobilias ir lanksčias. Bent jau palyginus su Vokietija.
Pusė žmonių su diplomais dirba pozicijose, kur aukštojo išsilavinimo nereikia, – aiškino G.Jakštas.
Tuo metu Gintautas Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, pastebėjo, kad Lietuvoje aukštojo mokslo diplomą turi labai daug žmonių, tačiau naudos iš to maža.
„Pusė žmonių su diplomais dirba pozicijose, kur aukštojo išsilavinimo nereikia“, – aiškino jis.
O Ivo Matseras, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vykdomasis direktorius, „Executive School“ dekanas, turi viziją, kad ateityje studentai nebus pririšti prie konkretaus universiteto, bet galės kreditus kaupti kokiose tik norės institucijose.
„Jie žino geriau, kokių jiems kreditų reikia, kokių įgūdžių reikia“, – sakė jis.
I.Matseras pabrėžė, kad aukštasis išsilavinimas yra kaip tam tikras „higienos“ reikalavimas, žmogui einant į darbo rinką, diplomas nebeišskiria darbuotojo iš kitų, nes išsilavinimą turi kone visi.
„Labai svarbu tampa žmogaus galimybės mokytis“, – pabrėžė jis. ISM direktoriaus manymu, universitetai turi keistis taip, kaip keičiasi privatus sektorius, ir išmokyti žmones prisitaikyti prie dinamiškos darbo rinkos.
Su panašiomis problemomis susiduria ir Latvija. Didelė problema yra faktas, kad papildomuose mokymuose, kursuose Latvijoje dalyvauja tik jauni žmonės, o iš vyresniųjų mokosi vos 6 proc.
„Čia reikia pokyčių“, – sakė Evita Simsone, Latvijos užimtumo tarnybos direktorė. Be to, aiškino ji, latviai nėra labai mobilūs šalies viduje – jie verčiau jau važiuoja į užsienį nei į kitą miestą.
Kalbant apie nedarbą, Latvijos regionuose jis labai skiriasi: Rygos regione nedarbas siekia vos 4,5 proc. ir yra žemiau normalaus lygio, o, pavyzdžiui, Latgalės regione jis jau viršija 16 proc.
W.Müllerio manymu, darbo rinka turi keistis iš esmės. Didžiausias iššūkis yra skaitmenizacija. Dabar ji didina socialinį disbalansą, nes žmonės keliami vis didesni reikalavimai. Tie, kurie prie jų prisitaiko, jie gyvena geriau, o tie, kurie nesusidoroja, dar labiau atsilieka.
