„Aš manau, kad valstybė turi dėti visas pastangas, kad į Lietuvą ateitų daugiau bankų ir kad jie sudarytų konkurenciją, nes dabar tikrai yra uždara sistema skandinaviškų bankų ir matome, kad tai yra ne gyventojų naudai“, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė Loreta Graužinienė.
Ji teigė pritarianti šiuo metu Seime svarstomam atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui, tačiau pripažino, kad tokie ribojimai padidina naudą komerciniams bankams.
„Bankai yra pelno siekianti organizacija ir toks pat rinkos žaidėjas, kaip maisto gamintojai. Grynų pinigų ribojimas yra tiesioginė nauda komerciniams bankams, tai suprasdamas premjeras matomai spaudžia Lietuvos banko vadovą, kad aptarnavimo mokesčiai būtų mažesni. Ar tiesiogiai gali Lietuvos banko vadovas padaryti spaudimą? Manau, kad tikrai ne, tam jis turi turėti teisinę bazę“, – tvirtino L.Graužinienė.
DNB, SEB ir kai kurie mažesni bankai bankai nuo liepos–rugpjūčio apmokestina pinigų išgryninimo iš bankomatų operacijas. DNB ims 30 centų už kiekvieną operaciją, o viršijus 500 eurų mėnesio limitą – 0,3 proc. sumos. SEB iki 500 eurų išduos nemokamai, o viršijus šią sumą, ims 0,4 proc. mokestį.
Šiuo metu Seime svarstomas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma leisti gyventojams tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais iki 5 tūkst. eurų, o su įmonėmis arba smulkiais verslininkais – iki 3 tūkst. eurų.
