„Duomenys, liudijantys, kad žmonės pirmiau pasirūpina savo gyvybe ir sveikata, o tik paskui – turtu, rodo didėjančią mūsų visuomenės brandą ir sąmoningumo augimą. Lietuvoje žmonės vis dažniau supranta, kad gyvenimo vertę ir kokybę lemia ne daiktai, pastatai, automobiliai, o sveikata ir saugi šeima. Mūsų visuomenės vertybių skalė po truputį ima artėti prie vakarietiškosios“, – sakė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius Zbignev Gaverski.
Tyrime apklaustieji nurodė, kas svarbiausia priežastis draustis gyvybę buvo saugumo poreikis, kiti motyvai – siekis apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ir artimųjų paskatinimas.
„Per porą nepriklausomybės dešimtmečių kaupėme turtą ir tik dabar imame suprasti, kad šeimos materialinio saugumo pamatas staiga dingsta, kai šeimos maitintojas suserga, tampa neįgaliu ar miršta. Šeima staiga lieka be pajamų, ir tik gyvybės draudimas gali užtikrinti materialinį šeimos, vaikų gyvenimą, jei netikėtai užklumpa liga ar mirtis. Matyt, per paskutinius dešimtmečius žmonės jau patyrė ne vieną atvejį, kuomet netekus pagrindinio šeimos maitintojo iš esmės pablogėdavo materialinis šeimos gyvenimas. Tai paskatino šeimos maitintojus imtis daugiau atsakomybės už savo artimųjų ateitį“, – mano „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas.
Z. Gaverski teigia, kad tyrime minimos priežastys, dėl kurių draudžiamasi (atsakomybė prieš artimuosius, gyvenimo patirtis, dėl vaikų ir t.t.), jo nenustebino. Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas teigia, kad šis visuomenės sąmonėjimo lūžis galėjo įvykti ir anksčiau, kuomet Lietuvos gyventojai jau buvo sukaupę nemažai turto ir gyveno didesnės gerovės sąlygomis. Zbignev Gaverski manymu, greičiausiai krizės metai parodė, kad neprognozuojamos aplinkybės gali lemtingai atsiliepti žmonių pajamoms ir gyvenimo kokybei, taigi paskatino ieškoti būdų, kaip galima apsisaugoti ir apsaugoti vaikus nuo finansinių praradimų.
 |
