Prieš 15 metų Malborke, netoli Gdansko, įkurtos analitinės laboratorijos „Eurofins“ vadovas Andrzejus Robaczekas 15min teigė, kad Lenkijoje mėsos industrija yra viena didžiausių, todėl įmonės paslaugomis vieni pirmųjų pradėjo naudotis mėsos gamintojai. Bėgant metams tiriamų maisto produktų spektras plėtėsi. Šiandien čia tiriami ir pieno produktai, šaldytos daržovės, žuvys, kepyklų ir konditerijų gaminiai bei kt.
Jam nerimą kelia faktas, kad ištirti maisto produktus darosi vis sunkiau, mat priedų juose – vis daugiau. Kiti specialistai reiškia nerimą dėl didelio cukraus kiekio maiste, perdirbtų produktų.
Kai kur pusę sudėties sudaro pridėtinis cukrus
„Eurofins“ vadovas atkreipė dėmesį, kad bėgant metams į maisto produktus pridedama daugiau papildomų ingridientų.
„Dabar į maisto produktus gamintojai prideda daugiau papildomų ingridientų nei ankščiau. Taip elgiasi norėdami patenkinti klientų lūkesčius. Pavyzdžiui, pagerinti maisto skonį, kvapą, kurie bėgant metams keičiasi. Kita to priežastis – siekis prailginti maisto galiojimo trukmę. Gamintojai siekia, kad maisto produktas galiotų kuo ilgesnį laiką“, – pasakojo jis.
Brazilijos San Paulo universiteto mitybos ir visuomenės sveikatos profesorius Carlosas Monteiras „The Guardian“ teigė, kad yra susirūpinęs dėl per didelio perdirbtų maisto produktų suvartojimo.
„Perdirbti maisto produktai gali atrodyti patraukliai. Neretai pagaminti iš mažai kainuojančių ingridientų, todėl yra pigūs, dažnai saldaus arba sūraus skonio, o tai dar labiau skatiną norą valgyti. Tačiau juose nėra nieko maistingo. Pavyzdžiui, beveik pusę sausų pusryčių „Foot Loops“ sudėties sudaro cukrus. Vaisių nėra“, – aiškino profesorius.
Traškučiai, sausainiai ar vaisvandeniai nėra nuodingi, tačiau jie kuriami ir parduodami tam, kad didintų alkį ir skatintų dar didesnį jų vartojimą, – aiškino mitybos specialistas.
Kanados universiteto mitybos profesorius Jeanas Claudas Moubaracas „The Guardian“ pridūrė, kad perdirbtas maistas turi labai mažą maistinę vertę. Traškučiai, sausainiai ar vaisvandeniai nėra nuodingi, tačiau jie kuriami ir parduodami tam, kad didintų alkį ir skatintų dar didesnį jų vartojimą. Pagrindiniai jų sudėtiniai ingridientai – rafinuoti miltai, pigūs aliejai ir riebalai, cukrūs, krakmolai, druska.
Iššūkiai tiriant maisto sudėtį
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMTV) duomenimis, antioksidantai, dažikliai, emulsikliai, stabilizatoriai, tirštikliai, konservantai ir saldikliai – dažniausiai maisto produktuose randami priedai.
Tuo tarpu prieš kelis dešimtmečius itin plačiai buvo naudojami antioksidantai, padedantys išlaikyti vaisių ir daržovių spalvą, tokie kaip askorbo rūgštis (E 300), citrinų rūgštis (E 330), konservantas acto rūgštis (E 260), taip pat nitratai ir nitritai bei jų druskos (E 249-E 252) arba sieros dioksidas ir sulfitai (E 220-E 228), slopinantys bakterijų augimą mėsos ir žuvies gaminiuose, vynuose ar fermentuotuose maisto produktuose.
Pasak Lenkijos vakaruose įsikūrusios laboratorijos „Eurofins“ vadovo, dėl pasikeitusių ir vis atsirandančių naujų maisto priedų, ištirti produktų sudėtį darosi vis sudėtingiau.
„Pridėtiniai komponentai apsunkina darbą siekiant ištirti pačiame maisto produkte esančius pagrindinius elementus, pavyzdžiui, riebalus, skaidulas. Produkto sudėtį papildęs krakmolas leidžia palaikyti jo konsistenciją, tačiau daro įtaką skaidulų analizei, todėl mes turime būti atsargūs“, – kalbėjo A.Robaczekas.
Pridėtiniai komponentai apsunkina darbą, siekiant ištirti pačiame maisto produkte esančius pagrindinius elementus, – 15min sakė laboratorijos vadovas.
VMTV informavo, kad šiuo metu Europos Sąjungoje yra įregistruota 390 maisto priedų. Jie leidžiami naudoti maisto produktų gamyboje tik Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) atlikus jų saugos vertinimą.
„Nustatant leidžiamus maisto priedų kiekius atsižvelgiama į konkretaus produkto suvartojimą – visai neleidžiami ar labiau ribojami maisto priedai kasdienio vartojimo maisto produktuose, daugiau jų leidžiama tuose maisto produktuose, kurių suvartojama mažiau (pavyzdžiui, saldumynuose, nealkoholiniuose gėrimuose). Taigi, jeigu mityba yra įvairi ir subalansuota, neigiamų pasėkmių sveikatai maisto priedų vartojimas nesukels“, – laiške 15min dėstė VMTV Maisto skyriaus patarėja Ona Sužiedelytė.
Kelionę į Lenkiją apmokėjo „Lidl“. Straipsnio turiniui įtakos tai neturėjo.
