„Per pastaruosius metus matome ne tik augančias išlaidas, bet ir kokybinį pokytį – žmonės vis sąmoningiau renkasi produktus, domisi jų sudėtimi, kilme, funkcionalumu. Augintinis nebėra tik „gyvūnas namuose“ – jis tampa visaverčiu šeimos nariu, todėl ir požiūris į jo gerovę atitinkamai keičiasi. Dažnu atveju augintinių šeimininkai tikrai yra linkę išleisti daugiau augintinio produktams nei savo“, – 15min komentavo G.Savickaitė-Jalinskė.
Didėjantis poreikis paskatino „Kika“ net pastatyti naują gamyklą Lietuvoje.
„Norėdami užtikrinti aukštą kokybę ir būti lankstūs, nusprendėme stiprinti savo gamybą Lietuvoje. Tai leidžia mums patiems kontroliuoti procesus, kurti naujus receptus ir greičiau reaguoti į rinkos poreikius, taip pat leidžia sustiprinti pozicijas tarptautinėse rinkose, ypač Europoje, Azijoje ir JAV. Be to, dalį produkcijos eksportuojame į daugiau nei 60 pasaulio šalių, todėl augant paklausai buvo natūralu didinti gamybos pajėgumus“, – komentavo G.Savickaitė-Jalinskė.
Pasak „Kikos“ rinkodaros vadovės, augintinių prekių vartojimo pokytis per pastaruosius 5–10 metų keitėsi labai ryškiai – jei anksčiau dominavo baziniai produktai – maistas ir būtiniausi aksesuarai – šiandien auga aukščiausios kokybės funkcinės mitybos, natūralių skanėstų, šlapio maisto, papildų segmentai. Taip pat labai sparčiai plečiasi higienos ir priežiūros kategorija, specializuota mityba pagal veislę, amžių ar sveikatos poreikius ar tam tikrus sutrikimus, o taip pat, žinoma, apranga ir žaislai.
„Tendencija, kad augintiniai vis dažniau tampa emociniais šeimos nariais, o kartais – ir savotišku vaikų pakaitalu, akivaizdi. Ir tarp jaunesnio amžiaus žmonių, porų be vaikų, ir lygiai taip pat tarp vyresnės kartos, kuri jau savo vaikus užaugino. Augintinis tampa emocinio ryšio, atsakomybės ir rūpesčio centru. Tačiau sakyčiau tai sąmoningas pasirinkimas – žmonės nori santykio, artumo ir bendrystės. Ir augintinis šį poreikį puikiai atliepia“, – komentavo G.Savickaitė-Jalinskė.
Z Kartos bruožas
2025 m. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkai doc. dr. Evandželina Petukienė, kartu su vadybos magistrante Asta Mačiunskiene ir mokslo darbuotoju Sigitu Balčiūnu atliko apklausą, kurioje sudalyvavo beveik 600 respondentų iš visos Lietuvos. Tyrimu buvo siekta atsakyti į klausimą, kaip skiriasi žmonių nuostatos perkant savo gyvūnams maistą, priklausomai nuo to, kiek jie humanizuoja naminius augintinius – šunis ir kates.
Tyrimo rezultatai rodo, kad šunų humanizavimas Lietuvoje nėra susijęs su žmogaus išsilavinimu, pajamomis ar gyvenamąja vieta – tai reiškia, kad požiūris į augintinius nepriklauso nei nuo socialinio statuso, nei nuo to, ar žmogus gyvena mieste, ar kaime. Įdomu tai, kad katės žmonių sąmonėje humanizuojamos rečiau nei šunys.
Labiausiai savo šunis humanizuoja jauni 19–25 metų lietuviai.
„Vis dėlto tyrimas atskleidė vieną labai aiškią tendenciją – augintinių humanizavimas tiesiogiai susijęs su amžiumi. Labiausiai savo šunis humanizuoja jauni 19–25 metų lietuviai. Būtent šios amžiaus grupės atstovai dažniau nei kiti teigia, kad jų šuo yra tikras šeimos narys, su kuriuo juos sieja stiprus emocinis ryšys“, – 15min komentavo Evandželina Petukienė.
Pasak LPK ekonomistės-analitikės E.Stonkutės, augintinių „sužmoginimas“ ir jų laikymas visaverčiais šeimos nariais šiandien yra pagrindinis augintiniams skirtų prekių ir paslaugų sektoriaus variklis.
„Šiame kontekste ypač išsiskiria Z kartos atstovai – būtent jie skiria daugiausia dėmesio savo augintiniams, labiausiai linkę juos sužmoginti ir tam plačiausiai atveria savo pinigines“, – sakė E.Stonkutė.
Pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologės, magistrantės Vakarės Punelytės, nors Lietuvoje tyrimų, rodančių augintinių rinkos augimo ir mažėjančio gimstamumo tendencijų sąsają, yra nedaug, užsienio tyrimuose teigiama, kad atsiranda vis daugiau porų, kurios sąmoningai nusprendžia atidėti vaiko susilaukimą ar apskritai neturėti vaikų.
„Tokiais atvejais kartais pasirenkamas augintinis kaip papildomas šeimos narys arba tarsi treniruotė prieš vaikų susilaukimą“, – 15min komentavo sociologė V.Punelytė.
Vienas iš pagrindinių socialinių veiksnių, lemiančių, kad jauni žmonės vis dažniau atideda tėvystę arba jos apskritai atsisako, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologės, docentės dr. Irmos Mačkinės teigimu, yra ekonominis ir socialinis nesaugumas – būsto kainos, darbo rinkos neapibrėžtumas.
Todėl, užuot turėję vaikų – o jų neturėjimui žmonės visada randa įvairių, paaiškinimų – į gyvenimą ateina gyvūnai
„Dabar, kai jauni žmonės arba labai atideda vaikų turėjimą, arba apskritai jų neturi, poreikis rūpintis kažkuo niekur nedingo – jis tarsi užkoduotas mūsų genuose. Išlieka ir poreikis, kad šalia kažkas būtų, ir emocinio ryšio, ir noro auginti bei rūpintis. Todėl, užuot turėję vaikų – o jų neturėjimui žmonės visada randa įvairių, tiek racionalių, tiek neracionalių paaiškinimų – į gyvenimą įtraukia gyvūnus“, – 15min komentavo politikas Aurelijus Veryga.
Pastebi plintančią vienišumo epidemiją
Augintinių skaičiaus didėjimą ir jų humanizavimą lemia ne tik jaunų žmonių noras atidėti šeimos planavimą, bet ir stiprėjanti tendencija, kad vis daugiau žmonių gyvena po vieną.
A.Verygas tai vadina vienišumo epidemija: „Žmonės gyvena ne tik be vaikų, bet apskritai vieni. Reikia įsivaizduoti, kokia didelė problema žmogui būti vienam, kai šalia nėra nieko, nes pats visuomenės audinys yra smarkiai pakitęs. Žmonės išvyko iš savo gimtųjų regionų, sunyko tradicija gyventi kelioms kartoms kartu. Anksčiau dažnai po vienu stogu gyvendavo bent trys kartos – seneliai, tėvai ir vaikai, todėl socializacijos ir emocinio ryšio poreikis būdavo natūraliai patenkinamas.“
LPK ekonomistė-analitikė E.Stonkutė A.Verygos žodžius pagrindžia ir statistika: „Jei 2006 m. po vieną gyvenančių žmonių buvo apie 27 proc., šiandien jų dalis jau viršija 40 proc. Tuo pačiu metu mažėja porų, gyvenančių su vaikais – tokie namų ūkiai šiandien nebesudaro nė 20 proc. visų šalies namų ūkių. Taip pat daugėja vienišų tėvų, auginančių vaikus.“
Pasak A.Verygos, dalis žmonių žmogiškojo ryšio trūkumą bando kompensuoti gyvūnais, tačiau toks pakeitimas yra savotiška surogacija, nes žmogaus ryšio anot politiko, niekas nepakeis.
Apie žmogiškojo ryšio trūkumo užpildymą augintinių globa pasakojo ir 15min skaitytoja.
„Kai nusipirkau savo šunį, didelį juodą vokiečių aviganį, jam buvo vos 3 mėnesiai. Prisipažįstu, šuns norėjau, nes man atrodė, kad jis padės užpildyti vienatvę, kurią jaučiau tuometiniuose savo santykiuose“, – pasakojo 15min skaitytoja Barbora.
Dabar Barboros šuniui daugiau nei ketveri metai. „Ne sykį girdėjau iš savo mamos komentarą, jog per tą laiką galėjau užauginti vaiką. Suprask, kokia nauda iš šuns – bent būtum užauginusi žmogų“, – sakė Barbora.
Ji pasakojo, kad jos šeima neseniai pasipildė, tačiau ne vaiku, o dar vienu mielu, mažyčiu šunimi, kurį pasiėmė iš prieglaudos, tačiau mergina priešataruja A.Verygos teiginiui, kad žmonės žmogiškojo ryšio trūkumą bando kompensuoti gyvūnais.
„Tai, kad turiu du šunis, nereiškia, jog pasirinkau juos vietoje vaikų. Sutinku, kad kažkam šuo gali tapti nedidelėmis paruošiamosiomis pratybomis prieš vaiko gimimą. Jokios abejonės, šuo išmoko atsakomybės, išmoko atjautos, ugdo rūpestį kitu. Tačiau niekada nemačiau šių dviejų dalykų kaip priešingų vienas kitam. Jie gali vienas kitą papildyti, persidengti ar net truputį paruošti“, – dalijosi Barbora.
Dovanos augintiniams
Augintinių prekių sektoriuje ryškios ir sezoninės šventės – Valentino diena, Kalėdos, net augintinių gimtadieniai tampa vis svarbesni.
„Žinoma, šunys tapo visaverčiais šeimos nariais. Neįsivaizduoju, kad galėčiau juos palikti namuose vienus, pavyzdžiui, per Kūčias ar Kalėdas. Atrodytų menkniekis, bet jeigu tai šeimos šventė, turime dalyvauti visi. Vyresnio amžiaus žmonės, tarp jų ir mano močiutė, dažnai tyčiojasi iš mano santykio su šunimis. Ji visada prisimena, kad jos laikais šuo gyveno prie būdos ir ėdė prasčiau nei kiaulės. Esą tada jiems buvo gerai, o dabar žmonės prisigalvoja visokių niekų: rengia šunis, miega kartu su jais vienoje lovoje, švenčia gimtadienius“, – pasakojo du šunis auginanti 15min skaitytoja Barbora.
Tikimasi, kad šiemet vartotojai JAV Valentino dienai išleis rekordinę sumą – 29,1 mlrd. dolerių, taip viršydami praėjusių metų 27,5 mlrd. dolerių rodiklį, rodo Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos (NRF) ir „Prosper Insights & Analytics“ duomenys.
Prognozuojama, kad nors Valentino dieną švęsti planuoja kiek daugiau nei pusė (55 proc.) vartotojų, tie, kurie ją mini, išleidžia išties nemažai. Dovanos romantiniams partneriams sudaro apie pusę visų planuojamų išlaidų (14,5 mlrd. dolerių), tačiau gyventojai taip pat numato biudžetą dovanoms vaikams ir kitiems šeimos nariams (4,5 mlrd. dolerių), draugams (2,4 mlrd. dolerių) ir net augintiniams (2,5 mlrd. dolerių).
„Matome tokiais laikotarpiais augančius pardavimus skanėstų, žaislų, aksesuarų, guolių kategorijose. Augintinių šeimininkai tikrai nori palepinti, pradžiuginti savo augintinius. Lygiai taip pat dovanos perkamos ir draugams ar šeimos nariams, kurie turi augintinius, ar net tiems, kurie svajoja apie augintinius – įvairūs pledai, puodeliai, gertuvės ir net raktų pakabukai“, – komentavo „Kikos“ rinkodaros vadovė.
Pasak sociologės V.Punelytės, tokios šventės kaip Valentino diena ar Kalėdos yra dar viena proga pademonstruoti savo santykį su augintiniu – tiek sau, tiek artimiesiems, tiek aplinkai.
„Be to, kaip ir daugelyje kitų sričių, gyvūnų rinka plečiasi, prie to labai prisideda marketingas ir augintinių humanizavimas, kuris socialinėse medijose tampa normalizuotas. Rinkodara tuo sėkmingai naudojasi – todėl ir kuriami advento kalendoriai, dovanos augintiniams, o žmonės mielai juos perka ir vartoja“, – apie švenčių tendencijas komentavo V.Punelytė.
