Klaipėda bendradarbiaus su Kinijos verslo lyderiu
„China Merchants Group“ – viena stambiausių Kinijos valstybinių kompanijų, lyderė tarp Kinijos valstybinių uostų operatorių. Įmonė taip pat teikia bankininkystės, vertybinių popierių, draudimo ir draudimo tarpininkavimo, fondo ir fondo valdymo paslaugas, vertybinių popierių emisijų, interneto vertybinių popierių prekybos paslaugas, taip pat yra tiesioginių investicijų valdymo paslaugų platforma.
„China Merchants Group“ šiuo metu įgyvendina 300 mln. dolerių vertės investicijas Baltarusijoje. Greta Minsko oro uosto kompanija kuria milžinišką pramonės parką.
Klaipėdos uostas, statant šį pramonės parką, galėtų tapti platforma transportuojant šiam objektui įgyvendinti reikalingas dalis, konstrukcijas, o pradėjus jam veikti galėtų pasitarnauti aprūpindama šiame parke veikiančias gamyklas žaliavomis bei eksportuodama jų produkciją.
„Mes, Lietuva, turime gerai išplėtotą transporto infrastruktūrą ir logistikos centrų tinklą, galime pasiūlyti saugius, greitus įvairių krovinių pervežimus į Europos šalis tranzitu per Lietuvos teritoriją. O Klaipėdos uostas su savo moderniais terminalais yra pasirengęs tapti patikimu Kinijos verslo partneriu.
Ateityje Klaipėdos uostas turi labai ambicingų planų plėstis, suformuoti naujus 1,5 tūkst. hektarų ploto sklypus pietinėje uosto dalyje, kur galėtų įsikurti gamybos ir logistikos klasteriai. Kitas mūsų siekis – išgilinti uostą iki 17 metrų. Iš viso į uosto plėtrą numatome investuoti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų“, – apie bendradarbiavimą su Kinija kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Uostą įvertino mokslininkai
Renkantis uostą partnerį, kinams lemiamas rodiklis buvo gera Lietuvos geografinė padėtis, artimos didelės rinkos, moderni infrastruktūra ir, žinoma, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezultatai. Kad uostą pelnytai galima vadinti šalies ir viso regiono ekonomikos varikliu, atskleidė neseniai atlikta mokslininkų studija. Jos išvados parengtos pagal 2013 m. rodiklius.
• Su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu (KVJU) susijusios įmonės sukuria 2,182 mlrd. eurų BVP arba 6,24 proc. Lietuvos BVP.
• Su uostu susijusios įmonės į savivaldybių ir valstybės biudžetą per metus sumoka 593,165 mln. eurų mokesčių arba 9,26 proc. visų Lietuvoje sumokėtų mokesčių.
• Su uostu susijusios įmonės į Klaipėdos m. savivaldybės biudžetą per metus sumoka 11,135 mln. eurų mokesčių arba 23,01 proc. į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą sumokėtų mokesčių.
• Uostas, lyginant su panašiomis struktūromis, yra vienas didžiausių darbdavių tiek Klaipėdos regione, tiek ir visoje Lietuvoje. Su uostu susijusiose įmonėse dirba 58 137 darbuotojai arba 4,50 proc. visų dirbančių darbuotojų Lietuvoje.
• Su uostu susijusiose įmonėse (įskaitant indukuotą poveikį), kurios vykdo veiklą Klaipėdos mieste, dirba daugiau nei 14,5 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 18,34 proc. visų dirbančiųjų Klaipėdos mieste.
Su uostu tiesiogiai susijusios įmonės darbuotojas sukuria 25,11 proc. daugiau pridėtinės vertės nei bendras Lietuvos įmonių darbuotojų vidurkis.
• Su uostu tiesiogiai susijusios įmonės darbuotojas sukuria 25,11 proc. daugiau pridėtinės vertės nei bendras Lietuvos įmonių darbuotojų vidurkis.
• Su uostu tiesiogiai susijusių įmonių pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, yra du kartus didesnės, nei visos Lietuvos įmonių pajamos, tenkančios vienam darbuotojui.
• 1 KVJUD investuotas euras į infrastruktūros plėtrą bei jos kokybės gerinimą paskatina vidutiniškai 2,02 euro privačių investicijų į uosto suprastruktūrą.
• 1 KVJUD investuotas euras nulemia su uostu tiesiogiai susijusių transporto ir paslaugų sektorių įmonių veiklos apimčių pagal pajamas padidėjimą vidutiniškai 3,32 euro (11,46 litų).
• 1 KVJUD nuosavomis lėšomis investuotas euras atneša 3,65 euro (12,60 litų) viešojo sektoriaus pajamų per metus nuo trečiųjų metų po investicijų įgyvendinimo.
• KVJUD atliktos investicijos visiškai valstybei atsiperka praėjus 3 metams ir 3 mėnesiams.
• Viena perkrauta tona krovinių generuoja 17,80 euro valdžios sektoriaus pajamų ir dėl to vienas į uosto infrastruktūrą KVJUD investuotas euras atneša 3,03 euro viešojo sektoriaus pajamų.
KVJUD atliktos investicijos visiškai valstybei atsiperka praėjus 3 metams ir 3 mėnesiams.
• Į uostą atvykę kruizinių laivų turistai per metus sukuria 1,591 mln. eurų pridėtinės vertės bei 67 darbo vietas Klaipėdos uoste ir Lietuvos ekonomikoje.
• 2013 metais uosto svarbą Lietuvos ūkiui parodo ir tai, kad per Klaipėdos uostą buvo eksportuota 83,39 proc. Lietuvos grūdų, apytiksliai 60–80 proc. trąšų ir 63–66 proc. naftos produktų.
