2026-08-06 15:03

Per vasaros karščius rizikuoja ne tik žmonės: specialistai įspėja apie pavojų kai kurioms siuntoms

Lietuvoje termometro stulpeliui vasarą vis dažniau perkopiant 30 laipsnių ribą, tenka vis rūpintis, kaip nuo karščio apsaugoti save, savo vaikus, artimuosius bei augintinius. Tačiau aukšta oro temperatūra gali turėti įtakos ir kur kas mažiau akivaizdiems dalykams – pavyzdžiui, internetu užsakomoms prekėms. Specialistai rekomenduoja per karščius atsakingiau planuoti ne tik siuntos pristatymo laiką, bet ir vietą, kur ji lauks atsiėmimo.
Siunta
Siunta / Shutterstock nuotr.

Pastarąjį dešimtmetį paštomatai tapo vienu populiariausių siuntų pristatymo būdų Lietuvoje. Gyventojai juos renkasi dėl galimybės lanksčiai atsiimti siuntas, o internetinė prekyba kasmet plečia ir siunčiamų prekių įvairovę – nuo drabužių ar elektronikos iki kosmetikos, maisto papildų, augalų sėklų ar augintinių priežiūros priemonių. Vis dėlto ne visos šios prekės vienodai toleruoja ilgiau trunkantį karštį.

„SmartPosti“ pardavimų vadovas Lietuvoje Mantas Rudzys atkreipia dėmesį, kad ypač vasaros mėnesiais žmonės toli gražu ne visuomet tinkamai įvertina sąlygas, kuriose siunta bus laikoma iki jos atsiėmimo.

„Dažniausiai galvojame apie tai, kaip aukšta temperatūra veikia žmones, tačiau verta prisiminti, kad dalis kasdienių produktų taip pat turi gamintojų rekomenduojamas laikymo sąlygas. Tai nereiškia, kad tokių prekių negalima siųsti paštomatais, tačiau planuojant pirkinius, reikėtų pagalvoti ir apie tai, kiek laiko siunta gali laukti atsiėmimo ir kokioje aplinkoje ji bus laikoma. Kuo stabilesnė temperatūra, tuo mažesnė rizika, kad pasikeis produkto savybės“, – sako M. Rudzys.

Mantas Rudzys
Mantas Rudzys

Paštomatai viduje – papildoma apsauga nuo aukštos temperatūros

Kaip žinia, ne visi paštomatai įrengti vienodomis sąlygomis. Dalis jų stovi lauke, kur gali būti veikiami tiesioginių saulės spindulių, temperatūros ir kitų oro sąlygų, dalis – įrengti prekybos centruose bei kitose visuomeninės paskirties patalpose.

Pagal įstatymu įtvirtintas Lietuvos higienos normas, visuomeninės paskirties patalpose taikomi specialūs mikroklimato reikalavimai – pavyzdžiui, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra jose privalo būti tarp 18–28 laipsnių Celsijaus, o santykinė oro drėgmė negali būti žemesnė nei 35 ir ne aukštesnė nei 65 proc. Šios sąlygos, pasak M. Rudzio, stipriai padidina tikimybę, kad siuntų nepaveiks ekstremalios aplinkos sąlygos.

„Patalpų viduje įrengti paštomatai leidžia siuntas laikyti kur kas stabilesnėmis sąlygomis, kuriose jos mažiau veikiamos išorės temperatūros svyravimų. Žinoma, tai nepanaikina poreikio gautas siuntas atsiimti kuo greičiau, tačiau jautresniems produktams stabilesnė aplinka yra papildomas privalumas“, – pabrėžia jis.

Ką paštomatu siųsti draudžiama?

Nors per paštomatus kasmet persiunčiama milijonai siuntų, ne visas prekes leidžiama siųsti tokiu būdu. Lietuvoje nėra vieno bendro įstatymo, nustatančio ir apibrėžiančio paštomatais draudžiamų siųsti daiktų sąrašą. Praktikoje galioja bendrieji teisės aktai, pavojingų krovinių vežimo reikalavimai ir kiekvienos siuntų bendrovės vidinės taisyklės.

Įprastai draudžiama siųsti sprogmenis, pirotechnikos gaminius, šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis, degias ar lengvai užsiliepsnojančias medžiagas, cheminius reagentus, korozines, nuodingas ar radioaktyvias medžiagas, gyvus gyvūnus, taip pat greitai gendančius maisto produktus.

Apribojimai taikomi ir vaistams, elektronikai su ličio baterijomis, skysčiams, aerozoliams bei itin trapiems daiktams. Daugeliu atvejų tokias prekes siųsti galima tik laikantis papildomų pakavimo ar transportavimo reikalavimų.

„Paprasta taisyklė tokia: jei siunta gali sprogti, užsidegti, išsilieti, sugadinti kitas siuntas, kelti pavojų žmonėms arba saugaus jos transportavimo neįmanoma užtikrinti įprastomis sąlygomis, tikėtina, kad jai bus taikomi papildomi apribojimai arba ji apskritai negalės būti siunčiama paštomatu. Todėl prieš kažką siunčiantis, visuomet verta susipažinti su konkretaus vežėjo taisyklėmis“, – primena M. Rudzys.

Karščiui jautri kosmetika

Specialistai pastebi, kad viena dažniausiai internetu užsakomų ir tuo pačiu jautriausių kategorijų yra kosmetikos priemonės. Daugumos jų gamintojai rekomenduoja produktus laikyti maždaug 15–25 laipsnių temperatūroje. Ją viršijus, gali pakisti ne tik produkto išvaizda, bet ir jo savybės.

Pavyzdžiui, ilgiau karštyje laikomas nagų lakas gali sutirštėti, pasikeičia jo klampumas, greičiau garuoja tirpikliai, todėl produktą ir sunkiau naudoti, ir jis greičiau džiūsta pačiame buteliuke. Ne mažiau jautrūs ir lūpų dažai – pernelyg aukštoje temperatūroje jie gali suminkštėti, deformuotis ir nulūžti, vos pirmą kartą atsukus pakuotę po pristatymo. Kremus, losjonus ir įvairias emulsijas karštis taip pat veikia neigiamai – gali pakisti jų konsistencija, atsiskirti aliejinė ir vandens dalys, todėl produktai tampa nevienalyčiai. Prie karščiui jautrių produktų verta priskirti ir veido kaukes. Jose esančios veikliosios medžiagos gali būti jautrios aukštai temperatūrai, todėl ilgiau laikant karštyje gali sumažėti jų efektyvumas.

Dar jautresni yra serumai su vitaminu C. Ši veiklioji medžiaga lengvai oksiduojasi, todėl ilgiau trunkantis karštis gali paspartinti jos skilimą. Dažniausiai tai išduoda pakitusi produkto spalva – serumas iš skaidraus ar šviesiai gelsvo tampa ryškiai geltonas ar rusvas, o kartu mažėja ir jo efektyvumas.

Gal skamba paradoksaliai, bet ilgai karštyje nereikėtų laikyti ir apsauginių kremų nuo saulės. Įprasta gamintojų rekomendacija – ne daugiau nei 30 laipsnių, nes aukštesnė temperatūra gali paveikti kremo emulsijos stabilumą ir sumažinti apsauginių filtrų efektyvumą. Karštis spartina ir kvapiųjų medžiagų skilimą, tad aukštoje temperatūroje gali pakisti kvepalų aromatas, susilpnėti atskiros kvapo natos ar sutrumpėti kvapo išliekamumas.

Maisto papildai ir vitaminai

Neretai per paštomatus siunčiama ne tik kosmetika, bet ir maisto papildai. Nors dauguma jų nėra priskiriami greitai gendantiems produktams, gamintojai taip pat nurodo rekomenduojamas laikymo sąlygas. Pavyzdžiui, probiotikus įprastai rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje nei 25 laipsnių temperatūroje, o kai kuriuos – net šaldytuve. Juos ilgiau laikant aukštoje temperatūroje, gali sumažėti gyvybingų bakterijų kiekis.

Karščiui jautrūs ir žuvų taukų papildai: aukštesnėje temperatūroje spartėja jų oksidacija, todėl gali pakisti kvapas ar skonis. Tam tikri vitaminai – ypač C ir dalis B grupės – taip pat jautresni ilgalaikiam karščiui, kuris spartina veikliųjų medžiagų irimą.

Svarbiausia – planuoti ne tik pirkimą, bet ir atsiėmimą

„SmartPosti“ atstovas pabrėžia, kad didžioji dalis siuntų savo gavėjus įprastai pasiekia be jokių nesklandumų, todėl karščio nereikėtų laikyti priežastimi atsisakyti patogaus pristatymo į paštomatus. Vis dėlto, pasak M. Rudzio, vasarą vertėtų įsivertinti, koks produktas ir kur užsakomas bei kaip greitai pavyks jį atsiimti – ypač užsakant kosmetiką, maisto papildus, natūralius aliejus ar kitus temperatūrai jautresnius produktus.

„Šiais atvejais verta susiplanuoti savo laiką taip, kad siunta paštomate neužsiliktų pernelyg ilgai. Kadangi siuntos paprastai pristatomos per vieną darbo dieną, bet sudėtingesniais atvejais gali užtrukti ir kelias, tad jei matote, kad siunta preliminariai atkeliaus savaitgalį, o jūs tuo metu būsite išvažiavę, galbūt verta jos pristatymą užsakyti kitai darbo savaitei“, – pataria M. Rudzys.

Pasak jo, taip pat pravartu įvertinti ir pristatymo vietą – stabilesnė temperatūra visuomeninių pastatų viduje įrengtuose paštomatuose padeda sumažinti išorės temperatūros poveikį. Tai – paprastas sprendimas, galintis padėti išsaugoti gamintojo numatytas produkto savybes ir leisiantis džiaugtis kokybiška įsigyta preke.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą