„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą (...) įvertinti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika bendrovei vykdant pirminį žetonų siūlymą (angl. Initial Coin Offering, ICO) ir naudojant jo metu surinktas lėšas“, – rašoma pranešime spaudai.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja, jam vadovauja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas.
Balandžio pabaigoje 15min kartu su tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos centru OCCRP paskelbė žurnalistinį tyrimą apie „Bankeros“ kriptožetono projektą.
Žurnalistai nustatė, kad reikšminga dalis iš investuotojų surinktų pinigų buvo panaudota prabangiam nekilnojamajam turtui įsigyti, o pažadas įkurti Europos Sąjungos licenciją turintį kriptobanką liko neįgyvendintas.
Kriptožetonų projektas
Kaip skelbė projekto autoriai, 2017–2018 metais „Bankeros“ platintą „Banker“ (BNK) kriptožetoną įsigijo daugiau nei 100 tūkst. įvairių šalių piliečių, o projektas pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų. Tačiau po pirminio žetonų siūlymo (ICO) žetonai greitai nuvertėjo, o daugelis investuotojų patyrė nuostolių.
Žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad 45 mln. eurų už platintus BNK žetonus surinktų pinigų per Lietuvos banko prižiūrimą įmonę „Pervesk“ buvo pervesti į Ramiajame vandenyne esančios valstybės Vanuatu „Pacific Private banką“.
Vanuatu bankas paskolino milijonus eurų trijulės bendrovėms. Šios bendrovės buvo naudojamos įsigyjant solidaus nekilnojamojo turto, įskaitant vilą Prancūzijos Rivjeroje bei apartamentus Neringoje Lietuvoje.
„Bankeros“ advokatai teigia, kad ICO buvo vykdomas sąžiningai, bet konkrečius sandorius komentuoti atsisakė.
FNTT pranešime nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas atsižvelgiant į 15min tyrimą ir į generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pavedimu atlikto patikslinimo duomenis.
FNTT kol kas nekomentuoja, pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį pradėjo tyrimą.
Situacija domisi ir Seimo antikorupcijos komisija.
Ji anksčiau paprašė Lietuvos banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos, FNTT pateikti informaciją apie jų veiksmus stebint „Bankera ICO“ projektą, taikytas pinigų plovimo prevencijos priemones ir galimą nusikalstamų veikų užkardymą.
Taip pat komisija žadėjo aiškintis, ar „Bankeros“ veikla buvo vertinama nacionalinio saugumo požiūriu.
Jos pirmininkas Arvydas Anušauskas 15min sakė, kad Lietuvos banko veiksmai prižiūrint šį projektą liks parlamentarų akiratyje.
„Tikiu, kad FNTT turi visus įrankius ištirti situaciją. Apie Antikorupcijos komisiją – kai pradedamas ikiteisminis tyrimas komisija pagal įstatymą privalo sustabdyti savo tyrimą, tačiau klausimai apie priežiūros institucijų darbą išlieka – lauksime atsakymų iš Lietuvos banko“, – teigė komisijos pirmininkas.
„Bankeros“ ICO projekte svarbų vaidmenį atliko ir Lietuvos banko licencijuota elektroninių pinigų įstaiga „Pervesk“. 15min penktadienį kreipėsi į Lietuvos banką, klausdami, kaip jis vertina FNTT priimtą sprendimą. „Papildomų komentarų šioje situacijoje neturime“, – teigė Komunikacijos skyriaus vadovė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
Svarbiausi faktai:
- Vos per pusmetį 2017–2018 metais „Bankeros“ projektas pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų. Platintą „Banker“ (BNK) žetoną, kaip skelbė projekto vystytojai, įsigijo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
- Tačiau po staigaus susidomėjimo „Bankeros“ pirminiu žetonų platinimu (ICO), BNK vertė greitai krito žemyn, dėl ko investuotojai patyrė nuostolių.
- Tuo metu viena Lietuvos bendrovė, atlikusi pagrindinį vaidmenį ICO, iš lietuviškos sąskaitos pervedė daugiau kaip 45 mln. eurų į kitą savo sąskaitą banke, esančiame Ramiojo vandenyno valstybėje Vanuatu.
- Šie pinigai atsidūrė nedideliame Vanuatu banke. Jį trys jauni „Bankera“ įkūrėjai iš Šiaulių – Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius, Justas Dobiliauskas – įsigijo prieš pat BNK žetonų platinimo pabaigą.
- Vanuatu bankas paskolino milijonus eurų trijulės bendrovėms. Šios bendrovės buvo naudojamos įsigyjant solidaus nekilnojamojo turto, įskaitant „išskirtinę vilą“ Prancūzijos Rivjeroje bei apartamentus Neringoje Lietuvoje.
- Vanuatu bankas taip pat paskolino milijonus eurų tiesiogiai trims „Bankeros“ bendrakūrėjams. Daugeliu atvejų pažymint, kad paskolos skirtos „asmeninėms reikmėms“.
- Šias paskolas garantavo bendrovės, kurios taip pat tuomet priklausė trijulei ir atliko reikšmingą vaidmenį „Bankeros“ ICO projekte.
- Teisininkai, atstovaujantys vienai iš „Bankeros“ ekosistemos įmonių, neigė, kad išankstiniu žetonų platinimu buvo siekiama sukčiauti. Tačiau jie atsisakė komentuoti konkrečias pinigines operacijas.
- Keli žinomi buvę „Bankeros“ projekto patarėjai žurnalistams sakė, kad jų patarimų niekam nereikėjo, buvo pasinaudota jų vardais.
- „Mūsų požiūriai išsiskyrė, aš pasitraukiau kaip patarėjas iš to projekto, o vadovai, kurie priėmė sprendimus, turi su tais sprendimais gyventi. Jei jie tuos pinigus pasisavino, jie turi su tuo gyventi. Man atrodo, nebus lengva pasisavinti kitų pinigus ir ramiai gyventi“, – 15min sakė „Bankeros“ ICO anksčiau garsinęs politikas ir verslininkas Antanas Guoga.
