Portugalijos uostą „Voruta“ pasiekė dar gegužės 8-ąją. Pakrautas cemento kroviniu laivas turėjo pajudėti, tačiau dėl „Lietuvos jūrų laivininkystės“ skolų įstrigo keliems mėnesiams.
Jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža pasakojo palaikantis ryšį su laivo įgula, kurios situacija dabar nepavydėtina.
„Baigiasi kuras, o tai reiškia, kad iš laivo lieka metalo gabalas. Situacija – neduok tu Dieve. Jei nėra elektros, įgula negali pasigaminti maisto“, – aiškino P.Bekėža.
Baigiasi kuras, o tai reiškia, kad iš laivo lieka metalo gabalas.
Jis atkreipė dėmesį, kad panašioje padėtyje atsidūrę ir kiti „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivai: ne tik „Voruta“, bet ir „Raguva“, „Romuva“.
Palikti laivo negali
Visų laivų priverstinio stovėjimo priežastys yra vienodos – įvairios skolos, susidariusios daugiausiai nesumokėjus už degalus ir neatsiskaičius už darbą su įgulų nariais.
P.Bekėžos teigimu, dienpinigių, kurie sudaro jūrininkų algos dalį, jie nėra gavę nuo gruodžio.
Palikti laivo įgula negali, nes, pirma, neturi pinigų grįžti namo. Antra – laivas yra gyvas organizmas ir turi būti prižiūrimas, aptarnaujamas. Trečia – jūrininkus saisto darbo sutartys, kurias savavališkai nutraukę jie prarastų darbą ir viltį atgauti neišmokėtus atlyginimus.
„Kitaip tariant, jūrininkai yra tapę savo valstybės įkaitais“, – apibendrino Jūrininkų sąjungos pirmininkas.
Į skolas nugramzdino krizė
Kontrolinis „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų paketas (56,66 proc.) priklauso valstybei ir jį pagal patikėjimo teisę valdo Susisiekimo ministerija.
„Ji ir turėtų rūpintis bendrovės reikalais, bet palieka ją likimo valiai. Todėl laivuose pradeda trūkti ne tik maisto, bet ir geriamo vandens. Kreipėmės tiek į ministrą (Rimantą Sinkevičių, – red. past.), tiek į premjerą, tačiau mūsų reikalai nesprendžiami“, – piktinasi P.Bekėža.
Problemos prasidėjo, kai su įmonės valdybos, kurios pagrindą sudaro ministerijos darbuotojai, pritarimu buvo prisiimta paskolų iš bankų.
Dabartinę įmonės situaciją jis apibūdina kaip būklę post factum.
„Problemos prasidėjo, kai su įmonės valdybos, kurios pagrindą sudaro ministerijos darbuotojai, pritarimu buvo prisiimta paskolų iš bankų. Atėjo krizė, laivų apkrovimas sumenko, smuko įkainiai už krovinių pervežimą, o atiduoti skolas bankui reikėjo. Jis ir paima visus pinigus, nepalieka, kad įmonė galėtų normaliai dirbti ir atsiskaityti su jūrininkais“, – aiškino P.Bekėža.
Jis įsitikinęs, kad šis verslas galėtų būti pelningas, jei tik valstybė imtųsi efektyvių priemonių traukti kompaniją iš bėdos.
„Dabar gi bankams leidžiama daryti, ką jie nori“, – kalbėjo P.Bekėža.
Paklaustas, ar kalbama apie įmonės bankrotą, jis net nežinojo, ką atsakyti: „Vieną savaitę ministras sako „Neleisime Lietuvos laivininkystei nuskęsti“, o kitą: „Valdybai reikėtų inicijuoti įmonės bankrotą.“ Štai koks mūsų valdžios požiūris“, – skėstelėjo rankomis pašnekovas.
Įmonė be direktoriaus
Aptarti įmonės finansinę būklę su jos generaliniu direktoriumi nepavyko. Internetinėje bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ svetainėje nurodoma, kad direktoriaus pareigas eina Audronis Lubys.
Tačiau įmonės telefonu atsiliepusi administratorė-referentė paaiškino, kad jis – jau nebe direktorius. Be to, ji patikino, kad laikinojo vadovo įmonė irgi neturi, o laivų operavimo vadovas išvykęs.
„Pasitariau su juristu ir jis pasakė, kad įgalioto asmens teikti informaciją nėra“, – paaiškino administratorė.
Portalo žiniomis, bendrovė bankui skolinga daugiau kaip 14 mln. JAV dolerių, kuriuos reikia grąžinti iki šios vasaros pabaigos. Valstybės kontroliuojama „Lietuvos jūrų laivininkystė“ yra turėjusi net 11 laivų, tačiau mažindama įsiskolinimus įmonė buvo priversta kelis parduoti. Dabar bendrovė valdo tik penkis įvairius sausakrūvius krovinius galinčius gabenti laivus.
Gaus trumpalaikį kreditą
Penktadienį po pietų pranešta, kad Susisiekimo ministerija imasi visų įmanomų priemonių, kad bendrovei priklausančių laivų įgulos galėtų apsirūpinti būtiniausiais ištekliais ir saugiai grįžti į Lietuvą.
Iškilusioms problemoms spręsti skubiai sušaukti bendrovės Stebėtojų tarybos ir Valdybos posėdžiai. Priimtas sprendimas derėtis su banku dėl papildomo finansavimo.
Vyriausybė, valdanti 56,66 proc. akcijų, neturi galimybės finansiškai gelbėti šios įmonės, nes valstybei tiesiogiai remti verslo įmones draudžia Europos Sąjungos teisė.
Tačiau Susisiekimo ministerija ir AB SEB bankas sutarė, kad bendrovei palankiomis sąlygomis bus suteiktas trumpalaikis kreditas, būtinas laivų įguloms apsirūpinti maistu, degalais, draudimu ir kitomis skubiai reikalingomis priemonėmis.
Prasidėjus pasauliniam laivybos rinkos nuosmukiui, nuo 2008 m. bendrovės veikla tapo nuostolinga, ir generuojamos pagrindinės veiklos pajamos buvo nepakankamos finansiniams įsipareigojimams vykdyti. „Lietuvos jūrų laivininkystė“ bendrovė, siekdama sumažinti finansinę naštą, 2013–2015 metais pardavė šešis turėtus laivus ir didžiąją dalį lėšų skyrė įsipareigojimams mažinti.
