„Šis susitarimas atspindi bendrą Prancūzijos ir Vokietijos pasiryžimą stiprinti Europos pramoninius ir gynybos pajėgumus, remti savo ginkluotąsias pajėgas ir ilguoju laikotarpiu sustiprinti Europos suverenumą“, – teigiama bendrame šalių pranešime, kurį išplatino Prancūzijos prezidentūra.
Pagal susitarimą Berlynas ir Paryžius sieks turėti lygias akcijų dalis šioje tankų ir kitos karinės įrangos gamybos įmonėje.
Po ilgų vidinių ginčų Vokietijos vyriausybė gegužę paskelbė, kad sieks įsigyti 40 proc. KNDS akcijų, kai grupė, kaip numatoma, pradės dvigubą akcijų kotiravimą Paryžiaus ir Frankfurto vertybinių popierių biržose.
Šiuo metu pusę KNDS akcijų per holdingo bendrovę valdo Prancūzijos valstybė, o likusią dalį – vokiečių šeimos, kurios dabar siekia parduoti savo akcijų paketą.
Reaguodama į didėjančią grėsmę iš Rusijos pusės, Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad būtina skubiai stiprinti gynybos pajėgumus.
„Vyriausybė siekia visų pirma stiprinti dvišalį ir europinį bendradarbiavimą ginkluotės srityje. Bendradarbiavimas su Prancūzija šiuo atžvilgiu atlieka pagrindinį vaidmenį“, – teigiama vyriausybės pareiškime.
Sandoris dėl KNDS sudarytas po to, kai šį mėnesį žlugo Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyva sukurti naują naikintuvą.
Šarvuotas transporto priemones gaminanti KNDS artimiausiu metu planuoja surengti IPO, kuris, kaip teigiama pranešimuose, galėtų įvertinti bendrovę 15-20 mlrd. eurų.
Amsterdame įsikūrusi grupė, įkurta 2015 metais susijungus Prancūzijos ir Vokietijos įmonėms, specializuojasi sausumos gynybos sistemų srityje, o jos produktų asortimentas svyruoja nuo „Leopard 2“ ir „Leclerc“ tankų iki artilerijos ir šarvuotų transporto priemonių.
