Prekybininkai, ko gero, pirmieji pajuto vyraujančias pirkėjų nuotaikas ir nerimą dėl galimų kainų pokyčių po euro įvedimo. Jie pastebi padidėjusį pirkėjų susirūpinimą savo išlaidomis, kai kurie jų į parduotuves nešasi skaičiavimo mašinėles, valiutų skaičiuokles. Pasitaiko pirkėjų, kurie turi produktų sąrašus su praėjusių metų kainomis litais ir lygina jas su dabartinėmis.
Siūlo sprendimą
Atrinkome daugiau kaip 100 labiausiai pirkėjų pamėgtų produktų, kurie dažniausiai patenka į pirkėjų krepšelius ir užfiksavome jų kainas, tad užtikriname pirkėjus, jog šių prekių kainos yra ne didesnės nei prieš įvedant eurą, – teigė A.Petraitis.
„IKI“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Petraitis teigia, jog pirkėjų krepšelis kol kas žymiai nekito, tačiau rūpindamiesi pirkėjais, jų patogumui, rado būdą, kaip palengvinti apsipirkimą naująja valiuta ir nesibaiminti dėl būtiniausių prekių kainų pokyčių.
„Atrinkome daugiau kaip 100 labiausiai pirkėjų pamėgtų produktų, kurie dažniausiai patenka į pirkėjų krepšelius ir užfiksavome jų kainas, tad užtikriname pirkėjus, jog šių prekių kainos yra ne didesnės nei prieš įvedant eurą – tai yra tokios pat kaip pernai metų lapkričio mėnesį, arba net mažesnės. Parduotuvėse išskyrėme prekes fiksuotomis kainomis specialiais karuliais. Tai bus ypač patogu skubantiems pirkėjams“, – pastebi A.Petraitis.
Perkamoji galia pasikeitė tik pirkėjų galvose
Lietuviai, kaip ir Latvijos, Airijos ar kitų šalių gyventojai, pasikeitus valiutai, dar kurį laiką pratinasi, – pastebėjo J.Varanauskienė.
SEB banko analitikė teigia, jog nepaisant pastangų įtikinti Lietuvos gyventojus, kad euro įvedimas nepakels kainų, iki šiol pasigirsta būgštavimų, jog euras neišvengiamai iššauks ir kainų pokyčius. Tačiau, šiuo metu situaciją galime vadinti stabilia ir teigti, jog perkamoji galia iš esmės nepakito.
„Pastebime, jog skaitinės kainų ir turimų pinigų išraiškos žmonėms sudaro iliuziją, kad prekės pasidarė pigios, įperkamos“, – kalba SEB banko šeimos finansų specialistė Julita Varanauskienė.
Pasak A.Petraičio, palyginus pirmąsias lietuvių atsiskaitymo eurais savaites su kitų šalių statistika, matosi, jog prie naujosios valiutos įprantame panašiu tempu kaip slovėnai ir latviai, o slovakus ir estus net lenkiame.
Šeimos finansų specialistė teigia, jog dar kiek ankstoka spręsti apie lietuvių apsipirkimo įpročius įvedus eurą, tačiau kai kurie dalykai panašūs kaip ir kitose šalyse, kuriose jau ankščiau buvo įvesta vieninga Europos valiuta. „Lietuviai, kaip ir Latvijos, Airijos ar kitų šalių gyventojai, pasikeitus valiutai, dar kurį laiką pratinasi – ilgiau skaičiuoja grąžą, svarsto dėl kai kurių pirkinių būtinumo“, – teigia J. Varanauskienė.
Maistui ir po euro – trečdalis išlaidų
Naujausi statistikos departamento namų ūkių biudžeto tyrimo duomenys rodo, kad vidutiniškai maistui skiriame maždaug trečdalį savo pajamų.
Naujausi statistikos departamento namų ūkių biudžeto tyrimo duomenys rodo, kad vidutiniškai maistui skiriame maždaug trečdalį savo pajamų, todėl banko analitikė teigia mananti, jog dėl euro įvedimo niekas pasikeisti neturėtų.
„Pirkėjai neturėtų stengtis riboti savo išlaidų pirkdami maistą: jei savo pirkimo įpročių per daug nekeisite, tuomet išleisite tiek pat, kiek ir išleisdavote esant litui, todėl stipriai taupyti nereikėtų“, – pasakoja J. Varanauskienė.
„Pirkėjams ir toliau nuolat siūlome daug prekių su nuolaida, tad jie gali rinktis savo mėgstamus produktus nesibaimindami dėl kainų. Taip pat kas savaitę pateikiame specialius pasiūlymus mūsų akcijų leidinyje, tad norint dar labiau sutaupyti, siūlome pirkėjams prekių krepšelį dėliotis atsižvelgiant į akcijas ir specialius pasiūlymus“ – pataria A. Petraitis.
